guide lithuanian

Gidas edukatoriams

Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą

Erasmus+ Projektas WAAT

Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą

Projekto numeris: 2020-1-LT01-KA204-077823

IO1 Finalinė versija: 16/02/2022

Sudarytojai: Daugiafunkcinis Europos tyrimų centras, Gracas [MERIG]

Redaktoriai: Ursula Pretterhofer, Johann Laister [MERIG]

Autoriai: Ruth Martín Moro, Álvaro García Prieto [CEA Olmedo]; Giorgia Marchionni [EGINA]; Vlatka Lemić, Tamara Štefanac [ICARUS]; Ursula Pretterhofer, Johann Laister [MERIG]; Gintaré Gurevičiūtė-Gailė, Uršulė Padagienė, Paulius Gadeikis, Rūta Antanavičiūtė, Gražvydas Šaltupis [PLUNGE]; Bob Crezee, Ilja Nieuwland, Marieke van der Duin [QUIOSQ]

Iliustratorė: Pauline Baartmans [QUIOSQ]

Turinys

Santrauka 5

1. Paveldo sampratos, vertinimas ir autorystė – pasvarstymai kuriant trumpus filmukus apie paveldą 7

1.1 Pagrindiniai skyriaus aspektai 7

1.2 Filmas, kaip paveldo dinamikos dalis 9

1.3 Paveldo vertinimas 9

1.4 Paveldas ir autorystė 10

1.5 Paveldo rūšys 12

1.6 Metaforų naudojimas 13

1.7 Išvados 13

2. Gairės suaugusiesiems švietėjams ir besimokantiesiems, kaip kurti skaitmenines istorijas 15

2.1 Filmavimo procesas 16

2.1.1 Filmavimo pradžia: sukurkite scenarijų 16

2.1.2 Vaizdo įrašų standartai 16

2.1.3 Filmavimo aprašymas 17

2.1.4 Filmavimo patarimai ir gudrybės 18

2.1.5 Garso įrašymas 20

2.1.6 Redagavimas ir montavimas 20

2.1.7 Naudojimo sąlygos 22

2.2 Ekskursas: paveldo autorystė ir dokumentinė tipologija 26

2.3 Ekskursas: į ką atkreipti dėmesį kuriant reprezentacinį filmą 28

2.4 Projekto platforma 31

2.4.1 Įvadas į projekto platformą 31

2.4.2 Registracija ir vaizdo įrašų įkėlimas į WAAT skaitmeninę platformą 32

3. Patarimai, kaip naudoti skaitmenines istorijas mokymo procese ir kaip planuoti pamokas 34

3.1 Skaitmeninių istorijų apie kultūros paveldą pavyzdžiai, tinkami mokymuisi 34

3.2 Mokymo programa 35

PRIEDAS A – WAAT suinteresuotų šalių dalyvavimas 41

1 Vietos veiklos 41

2 Suinteresuotų šalių įsitraukimas 41

3 Bendros patirtys 43

4 Išvados 43

PRIEDAS B – Gerosios praktikos pavyzdžiai 44

Įžanga 44

CEA Olmedo, Ispanija: Mokymas ir mokymasis naudojant gyvąjį paveldą 44

EGIna, Italija: Pasaulinio pilietiškumo ugdymo skatinimas naudojant skaitmeninį istorijų pasakojimą – projektas BRIGHTS 45

EGIna, Italija: Skaitmeninis sveikinimas trečiųjų šalių piliečiams 46

ICARUS Hvratska, Kroatija: Garnyras – muziejaus veiklos populiarinimas 47

ICARUS Hvratska, Kroatija: Nematerialusis kultūros paveldas Slavonijos regione 47

MERIG, Austrija: Alena ir jos gyvojo paveldo istorija 48

MERIG, Austrija: Susipažinkite su Naomi – neformaliojo mokymosi galia 48

PLUNGĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA, Lietuva: Pasaulinio pilietiškumo ugdymo skatinimas naudojant skaitmeninį pasakojimą – Plungės išmanusis parkas 49

QUIOSQ, Nyderlandai: Eise Eisinga planetariumas Franekeryje 50

QUIOSQ, Nyderlandai: Nuo okupuoto iki užteršto – šimtmečio žvilgsnis į pasaulinę krizę 51

Santrauka

WAAT siekia sukurti modernią ir dinamišką sistemą, skirtą žinių apie kultūros paveldo supratimą gilinimui ir kultūros paveldo viešinimui naudojant skaitmenines istorijas. WAAT atskleidžia, kaip savarankiškai sukurti trumpametražiai filmai apie kultūros paveldą gali būti pritaikyti suaugusiųjų švietimui bei kultūros paveldo sklaidai plačiąja prasme, filmus talpinant į sukurtą skaitmeninę platformą. Be konstruktyvistinio supratimo apie paveldą, ketiname pasiūlyti paprastesnį požiūrį į skaitmeninių vaizdo istorijų kūrimą. Jums nereikia turėti specifinių žinių apie šių istorijų kūrimą, taip pat nebūtina speciali, tam skirta įranga. Remdamiesi šiuo WAAT gidu edukatoriams, naudodamiesi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu bei vadovaudamiesi turimomis žiniomis, sugebėsite sukurti trumpas video istorijas ir patalpinti jas į WAAT skaitmeninę platformą.

Turėsite pasirinkti vieną iš keturių kultūros paveldo rūšių– materialųjį, nematerialųjį, gamtos arba skaitmeninį paveldą – norėdami įvardinti savo sukurtą trumpąjį filmą. Materialiajam paveldui priskiriami objektai, kuriuos svarbu išsaugoti ateičiai, pvz., pastatai, istorinės vietos, paminklai ir kt. Tai objektai, reikšmingi konkrečios kultūros archeologijai, architektūrai, mokslui ar technologijoms. Tuo tarpu pagal UNESCO pateiktus apibrėžimus nematerialųjį kultūros paveldą sudaro folkloras, papročiai, tikėjimai, tradicijos, žinios ir kalbos, t. y. praktika, vaizdavimu, žiniomis ir įgūdžiais grįstas vietos kultūros paveldas. Skaitmeninis paveldas – tai skaitmeninių priemonių naudojimas siekiant suprasti ir išsaugoti kultūros bei gamtos paveldą. Gamtos paveldas reiškia biologinės įvairovės elementų, įskaitant florą ir fauną, ekosistemas ir geologines struktūras, visumą.

Dinamiška, konstruktyvistinė kultūros paveldo samprata

Šiame skyriuje trumpai pristatomas konstruktyvistinis paveldo supratimas ir sąsajos su filmų kūrimu ne tik kaip paveldo išsaugojimo priemone, bet ir kaip paveldo formavimo dalimi. Taip pat sužinosite apie paveldo vertinimą ir svarstymus apie autorystę, kurie ypač svarbūs atvirai WAAT skaitmeninei platformai.

Skaitmeninių istorijų kūrimas ir WAAT platforma

Skyriuje „Gairės sugusiųjų švietėjams ir besimokantiesiems, kaip kurti skaitmenines istorijas“ išsamiai pristatomas filmavimo procesas ir projekto WAAT skaitmeninė platforma. Pirmoje dalyje pateikiamos gairės ir patarimai apie scenarijaus rašymą, reikalingą įrangą, filmavimo procesą, garso įrašymą, redagavimą ir pan. Taip pat duodama patarimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, autorinių teisių ir video medžiagos ženklinimo. Aptarus filmavimo specifiką, trumpai pristatomos keturios dokumentikos formos (ego dokumentika, stebėjimo, įsitraukimo ir ekspoziciniai filmai). Apibūdinami aktualiausi reklaminių skaitmeninių istorijų apie kultūros paveldą kūrimo momentai. Antroje skyriaus dalyje aprašoma WAAT skaitmeninė platforma ir kaip ja naudotis.

Skaitmeninių istorijų naudojimas suaugusiųjų švietime

Skyriuje pateikiama informacija ir instrukcijos, kaip naudoti skaitmenines istorijas mokymo procese, duodama sėkmingo skaitmeninių istorijų integravimo pavyzdžių, aptariama mokymo programa, apimanti įvairius skaitmeninių vaizdo istorijų naudojimo aspektus.

Priedai

Prieduose rasite mūsų patirtį, sukauptą kuriant skaitmenines vaizdo istorijas. Taip pat dalijamasi žiniomis, susijusiomis su skaitmeninių vaizdo istorijų pritaikymu ugdymo ir kultūros paveldo srityse Austrijoje, Kroatijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 01.png$

Pav. 1. Įvadas, apibendrinimas ir gido struktūra.

WAAT (Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą) yra strateginės partnerystės bendradarbiavimo projektas, finansuojamas iš Europos sąjungos rėmimo programos Erasmus+ lėšų. Projekto komandą sudaro įstaiga koordinatorė – Plungės viešoji biblioteka (Lietuva) ir partneriai: ICARUS HRVATSKA (Kroatija), Quiosq (Nyderlandai), EGInA SRL (Italija), Daugiadisciplininis Europos tyrimų centras Graz (Austrija) ir Olmedo Miesto suaugusiųjų švietimo centras (Ispanija).

Grįžti į viršų

Paveldo sampratos, vertinimas ir autorystė – pasvarstymai kuriant trumpus filmukus apie paveldą

Šiame skyriuje pristatomos pagrindinės sąvokos, į kurias svarbu atsižvelgti kuriant mokymui(si) naudojamus trumpuosius filmukus apie kultūros paveldą. Video įrašai, viešinami WAAT platformoje, prisidės prie Europos paveldo vertybių tvarios sklaidos, skatins projekto vartotojų kūrybiškumą ir pagarbą istoriniam palikimui. Svarbu projektą vertinti kaip dinamišką procesą, teisingai jį identifikuoti ir siekti, kad naudotojas pats jaustųsi paveldo dalimi. Toks supratimas paneigia paveldo, kaip statiško objekto, idėją, skatina įvairiapusę interpretaciją pasitelkiant ir skaitmenines vaizdo istorijas. Remiantis šiuo požiūriu, visi esame paveldo vartotojai, taigi šis tekstas gali padėti suprasti paveldo vaidmenį ir jo panaudojimo galimybes.

Grįžti į viršų

1.1 Pagrindiniai skyriaus aspektai

Projektui ir intelektiniams produktams ypač svarbu, kaip suvokiame paveldo sampratas, formavimą, vertinimą ir paveldo autorystę kuriant skaitmenines istorijas. Šiame skyriuje aprašomos minėtos koncepcijos.

Aptarsime paveldo sampratos pokytį iš statiškos, orientuotos į objektus, į dinamišką, sociologinę. Kai nutolstame nuo paveldo, kurio pagrindinis siekis yra teikti informaciją apie save, atkreipiame dėmesį į jo vertės ir vertinimo procesą, prie kurio prisidedame kurdami filmukus. Autorystės sąvoka padės įžvelgti ir užtikrinti skirtingus požiūrius WAAT platformoje. Kitas svarbus momentas yra teisingas paveldo sričių pasirinkimas – kokios jos ir kaip skirtingas sritis panaudoti kuriant turinį WAAT platformai. Be temų, kurios svarbios darbui su WAAT platforma, identifikavimo, aptarsime ir keletą filmų kūrimo būdų. Apibūdinsime įvairias dokumentikos tipologijas, taip pat metaforų naudojimą siekiant susieti istorinę informaciją su šiuolaikinės visuomenės aktualijomis.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 02 (1).png$

Pav. 2. Paveldo samprata: istorinė apžvalga

Kas yra paveldas ir kodėl jis svarbus?

Praktiškai visos paveldo rūšys išsivystė iš objektų, dokumentų ar pastatų, tapatintų su kultūrinės ir istorinės informacijos nešėjais, sampratos. Anksčiau specialistai pirmenybę teikė materialiojo paveldo objektų fiziniam išsaugojimui, siekdami informaciją apie juos perduoti vėlesnėms kartoms. Pagal šį supratimą objektus, skleidžiančius konkrečią istorinę informaciją, lengva suvokti: jie veikia kaip fiziniai praeities procesų įrodymai; praeities įvykių šaltiniai atskleidžiami parodomis, tekstais ar vaizdine medžiaga. Ilgą laiką toks paveldo pristatymas buvo vertinamas kaip antrinis procesas, istorinės informacijos perdavimas auditorijai. Manyta, kad objekto vertė tiesiogiai priklauso nuo jo materialinės būklės, o išsaugojimo darbai buvo orientuoti į fizinę priežiūrą.

Toks požiūris į paveldą atsirado XIX amžiuje ir iki šiol yra orientuotas į materialių objektų išsaugojimą ateities kartoms. XX amžiaus pabaigoje paveldo teoretikai ir profesionalai atkreipė dėmesį į kitą paveldo pusę – paveldėjimą – kaip praeitį priima ir interpretuoja ne tik specialistai, bet ir visuomenė. Dabar į paveldą žvelgiama kaip į procesą: ne tik užtikrinamas fizinis materialių objektų išsaugojimas, bet ir identifikuojamas praeities bei dabarties sąveikavimas. Daugelis renkamės vidurį tarp materijos ir proto. Kai kurie paveldo teoretikai yra kraštutinių pažiūrų, pavyzdžiui, australų antropologė ir paveldo ekspertė Laurajane Smith teigia, kad „visas paveldas yra nematerialus“. Ji mano, kad paveldas yra mentalinis konstruktas.

Trumpai tariant, bendra paveldo teorijos tendencija perėjo nuo objektų prie žmonių, nuo praeities prie dabarties ir nuo informacijos prie vertės. Užuot laikę paveldą statinių istorinės informacijos objektų rinkiniais, vis labiau jį traktuojame kaip kultūrinį dinamišką procesą, darantį nuolat kintantį poveikį dabarčiai. Skirtumas tarp statiško ir dinamiško požiūrio į paveldą atitinka esencialistinį ir konstruktyvistinį požiūrį. Esencialistinis supratimas teigia, kad paveldo objektai yra istorinės informacijos, susietos su materialiu objektu, nešėjai. Tuo tarpu konstruktyvistinė koncepcija teigia, kad paveldo vertę kuria konkrečiu laikotarpiu gyvenantys žmonės.

Konstruktyvistų nuomone, paveldas yra dinamiškas, sudėtingas ir prieštaringas, nes skirtingos žmonių grupės formuoja savas paveldo sampratas ir siekia pateikti savo versiją kaip tikriausią ar teisingiausią. Vadovaudamiesi šiuo požiūriu, suprantame, kad paveldas yra ne išgelbėtas iš praeities, o funkcionuoja dabartyje ir tampa diskusijų ar net nesantaikos arena. Konstruktyvistinį požiūrį rodo tai, kad žmones su paveldu sieja ne tik žinios, bet ir asmeninė ar kolektyvinė atmintis, emocijos, nostalgija, tapatybės ir priklausymo (ar atskirties!) jausmas. Įdomu, kad paveldo vertinimui didelę įtaką daro bei diskusijas kelia ne tik teigiami jausmai, bet ir stiprios neigiamos emocijos.

Dėl šio paradigminio poslinkio akademinis ir profesinis susidomėjimas paveldu išsiplėtė nuo turinio specializacijų iki šiuolaikinio paveldo vaidmens visuomenėje tyrinėjimų. Nekvestionuodami paveldo informacijos, kuri gyvybiškai svarbi daugelyje kontekstų, praktikoje (pavyzdžiui, archyvuose ir tyrimų kolekcijose) pastebime, kad konstruktyvistinis požiūris į paveldą geriausiai dera su įvairovės ir socialinės įtraukties siekiu. Mes pasirenkame paveldą suprasti kaip dinamišką santykį su praeitimi ir vienas su kitu, kurį formuojame pasitelkdami didelius kiekius turinio ir skirtingas vertinimo išraiškas.

Grįžti į viršų

1.2 Filmas, kaip paveldo dinamikos dalis

Kai priimame sociologišką, dinamišką paveldo sampratą, ja remiamės kurdami ir vėliau viešindami projekto metu sukurtus filmus, galime susidurti su keliomis pasekmėmis, kurias verta aptarti. Visų pirma, svarbu suprasti filmo statusą paveldo dinamikoje, nes jis priklauso nuo mūsų paveldo suvokimo.

Galėtume teigti, kad paveldas, laikomas statišku objektu, mažiau interpretuojamas tarpininkavimui. Jeigu taip vertintume, tai medijos (pavyzdžiui, filmas) tik perduoda informaciją apie paveldą. Tokiu atveju jo vaidmuo atrodo neutralus, neįtakojantis paties paveldo. Tačiau kai priimame šiuolaikinės visuomenės interpretaciją ir vertinimą kaip paveldo formavimo dalį, trumpametražiai filmai yra daugiau nei tik paveldo „prieigos taškai“. Atvirkščiai, jie tampa paveldo formavimo proceso dalimi.

Grįžti į viršų

1.3 Paveldo vertinimas

Suprantant, kad mūsų skaitmeninė platforma formuoja ir kuria paveldo dinamiką, reikia numatyti, kaip paveldą gali interpretuoti bei vertinti vartotojai. Svarbu suvokti, kad paveldas vertinamas visada, bet dažniausiai netiesiogiai. Buvo sukurtos sisteminės priemonės materialiojo paveldo objektams analizuoti. Tam pasitelkiami išankstiniai paveldo vertės kriterijai. Per pastaruosius dvidešimt metų tokie tyrimai buvo išplėsti nuo vien istorinių, archyvinių bei materialinių tyrimų iki tokių, kuriuose atsižvelgiama ir į paveldo įtaką visuomenei, identifikuojant ir apklausiant su konkrečiu objektu susijusias bendruomenes bei kuriant bendradarbiavimo tinklus. Paveldo vertinimo kriterijai buvo išplėsti nuo istorinių, estetinių ir mokslinių iki socialinių vertybių, tokių kaip emocinis ir dvasinis prisirišimas, taip pat sąsajų su tapatybe ir atmintimi. Tikimės, kad filmų kurėjai atsižvelgs į šiame tekste pateiktus vertinimo kriterijus.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 03.png$

Pav. 3. Reikšmingumo vertinimo kriterijai

Olandų kalbininkas Rob Belemans suabejojo sistemingu paveldo vertybių tyrinėjimu, nes paveldas vis dažniau suvokiamas kaip aktualus tik tam tikroms žmonių grupėms, todėl visuotiniai vertinimo kriterijai tampa problemiški. Įvairios žmonių grupės su praeitimi ir kultūra siejamos skirtingai, kartais net prieštaringai, nes paveldą vertina pagal savo tapatybę. Dėl to tikėtina, kad paveldo vertinimas yra labiau vietinės reikšmės, priklauso nuo skirtingų grupių.

Tai rezonuoja su Laurajane Smith kritika, išsakyta paveldo vertinimo modeliams, susiejantiems tam tikras (istorines ir estetines) vertybes su tautiniu pasididžiavimu bei didingais nacionalinės valstybės naratyvais. Ji teigia, kad šių bendrųjų vertybių pasirinkimas vietoje „švelnesnių“ ir įvairesnių visuomeninių bei socialinių yra palankesnis daugumai. Smith įvardija netolygius paveldo vertinimo būdus, nes mažesnės visuomenės grupės lieka nuošalyje. Belemans ir Smith teiginiai parodo, kad vertinimas gali būti problemiškas vien dėl to, kad paveldą dažniausiai analizuoja tik specialistai. Tikimės, kad WAAT platforma prisidės prie demokratiškesnio paveldo vertinimo.

Grįžti į viršų

1.4 Paveldas ir autorystė

Iki šiol pripažįstamas paveldo objektų ir šiuolaikinės visuomenės persipynimas, todėl paveldas tampa sudėtingas ir daugialypis. Visgi sektoriaus profesionalai turi apsispręsti dėl paveldo reikšmės, vertinimo ir jo pritaikymo šiuolaikinei visuomenei būdų.

Tai aktualu ir kuriant WAAT platformą. Kaip palengvinti skirtingų požiūrių išraiškas ir tuo pačiu užtikrinti kokybę, sąžiningumą bei pagarbą? Tai padeda išspręsti autorystės apibrėžimo vartojimas. Kaip jau minėta, paveldas negali būti vertinamas atskirai nuo bendruomenių, kurioms aktualus, todėl svarbu pabrėžti grupės tapatybės ir poreikių sampratą. „Paveldo autoriaus“ skaidrumas ne tik išreiškia visuomeninę paveldo dinamiką, bet ir suteikia erdvės skirtingoms vertybėms bei požiūriams. Išsiaiškindami autorių ir jo motyvus, pripažįstame, kad paveldo pritaikymas atlikimas priklauso nuo bendruomenės, o paveldo bendruomenę dažniausiai sudaro žinomi akademikai, priklausantys tarptautiniams tinklams!

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 04.png$

Pav. 4. Paveldo samprata: dokumentikos tipai

Žinodami savo tapatybę, tikslus ir perspektyvą, užuot tvirtindami praeitį, tiesiog dalijamės individualia versija, nes domimės skirtingomis vertybėmis, tapatybėmis bei požiūriais. Tokiu būdu paveldas tampa ne tik faktų, daiktų, paminklų ar vietų rinkiniu, bet ir kontakto forma bei kvietimu atsiliepti. Tam pasirenkami skirtingi būdai, pvz., dokumentiniai sub-žanrai, kuriuose autoriaus požiūris įgauna skirtingas formas (daugiau informacijos žr. 3.2):

ego dokumentika, kuri dažniausiai autobiografinė, atspindinti kūrėjo asmenį;
stebėjimo būdas, kai filmo kūrėjas lieka nekomentuojančiu stebėtoju;
įsitraukimo būdas, kai filmo kūrėjas sąveikauja su aptariama tema;
ekspozicinis būdas, kai filmo kūrėjas išlieka nematomas, tačiau išreiškia savo autoritetingą poziciją.

Grįžti į viršų

1.5 Paveldo rūšys

Kita dinamiško visuomeninio paveldo supratimo implikacija, kurią turime suprasti kurdami skaitmenines vaizdo istorijas, yra paveldo skirstymas į rūšis. Pagal tai skirstomi ir filmukai. Istoriškai paveldo diskursas vystėsi paraleliai su archeologinėmis kolekcijomis, archyvų studijomis, paminklų priežiūra ir muziejininkyste. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje šios paveldo sritys buvo išplėstos labai specifinėmis kolekcijų sritimis (kilnojamuoju paveldu, interjerais, industriniu paveldu ir kt.), taip pat ir „naujomis“ platesnėmis sritimis, pvz., nematerialiuoju paveldu, kraštovaizdžio ir gamtos paveldu.

Pastaruoju metu paveldas skirstomas į daugybę skirtingų sričių. Svarbu atsižvelgti į tai, kad jas nulėmė istorija. Paveldo objektai – tai fiziniai objektai, vietos ar dokumentai, sukurti istorinių įvykių (nacionalinio klestėjimo ar traumų laikotarpių), specifinių visuomenės funkcijų, ryšio su (administraciniais) procesais. Daugelį šių paveldo sričių tiria specialistai, apie jas sukaupta daug informacijos, darančios įtaką vartotojų sąmoningumui.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 05.png$

Pav. 5. Paveldo samprata: paveldo rūšys

Naujausia, besiformuojanti nematerialiojo paveldo sritis – ekomuziejus, kuris paveldą supranta kaip socialinį, dinamišką reiškinį, t. y. tai, kas nuolatos kinta ir perduodama veiklomis. Taikant dinamišką požiūrį, vertėtų paveldą skirstyti į sritis pagal bendras patirtis ar temas, o ne pagal institucijas. Vartotojai kuriamoms skaitmeninėms istorijoms galėtų pasirinkti daugiau nei vieną sritį, o mes – išplėsti sritis taip, kad jos labiau derėtų tarpusavyje.

Grįžti į viršų

1.6 Metaforų naudojimas

Kuriant skaitmenines vaizdo istorijas apie pasirinktas paveldo sritis, įkvėpimo galima pasisemti iš olandų etnologo ir muziejininko Gerard Rooijakkers metaforos. Rooijakkers yra glaudžiai susijęs su Oude Slot muziejumi Veldhovene, Nyderlandų pietuose. Jis sukūrė daugybę paveldo projektų, pagrįstų kultūrinės biografijos koncepcija. Tai antropologinė koncepcija, atkreipianti dėmesį į socialinį gyvenimą, su kuriuo siejami iš pažiūros negyvi objektai, pasakojantys žmonių istorijas. Savo projektuose Rooijakkers susieja praeitį su dabartimi, pasirinkdamas metaforas, kurios jungiamos su istoriniu turiniu, vietomis ir objektais, bet kartu rezonuoja su šiuolaikine visuomene ir šių dienų patirtimi. Kadangi metaforos turi susieti skirtingus pasaulius ir patirtis, jos negali būti pažodžiui suprantamos ar griežtos. Kita vertus, metaforos neturėtų būti neaiškios ar nekonkrečios. Pavyzdžiui, Brabanto kaimiškam regionui Pietų Olandijoje Rooijakkers pasirenka „svetingumo“ metaforą, kuri būdinga šiuolaikinei regiono tapatybei, bet taip pat susijusi su vietos istoriniu turiniu. Rooijakkers metaforos dažnai jungia istorinius faktus su žmogaus patirtimi, yra poetiškos, todėl atpažįstamos.

Grįžti į viršų

1.7 Išvados

Vietoj statiško objektų rinkinio, kurį prižiūri profesionalai, paveldo sudėtingumas daug geriau suprantamas kaip nuolatinis vertės permąstymas, į kurį įsijungia platesnė visuomenės dalis. Taigi „paveldu rūpinasi visi, kuriems jis rūpi“. Besirūpinantieji paveldu yra skirtingi, todėl įvairūs ir jų vertinimai. Šis požiūris padaro paveldą dinamišką ir daugialypį, o prieigą prie jo – demokratišką.

Esencilistiniu požiūriu besivadovaujantys specialistai paprastai į paveldą žvelgia kaip į statišką informaciją apie praeitį. Tai dažniausiai paveldosaugos išsilavinimą turintys specialistai, kuriems informacija turi būti paremta dokumentacija, dėl to jie tampa antraeiliais tarpininkais tarp paveldo ir vartotojo. Tuo tarpu konstruktyvistinis supratimas daro paveldą dinamišką ir šiuolaikišką; teikiama pirmenybė „istorijoms“, o ne „objektui“. Dėl to interpretacija tampa paveldo dalimi, o mes pripažįstame, kad interpretacijos yra subjektyvios, kartais netgi prieštaringos. Sukurta WAAT platforma siekia būti atvira įvairiems požiūriams ir diskusijoms.

Platformoje svarbus kūrėjo požiūris. Skleidžiame įvairias paveldo „tiesas“, skirtingoms grupėms aktualias interpretacijas, vertybes. Savo, kaip autoriaus, vaidmens ir perspektyvos paskelbimas bei įsitraukimas į platesnę diskusiją kviečia kitus daryti tą patį ir prisideda prie paveldo, kuriame norime dalyvauti, abipusiškumo. Filmų kūrėjas turi daug galimybių pabrėžti (ar nuslėpti) savo, kaip autoriaus, vaidmenį, todėl kviečiame apmąstyti šias galimybes ir eksperimentuoti.

Kita supratimo apie paveldą pasekmė – paveldo (o taip pat ir į platformą talpinamų filmų) skirstymas į sritis. Dinamiškas, sociologinis paveldo supratimas reikalauja sričių, kurios sietųsi su bendra patirtimi, o ne su į objektą orientuotomis struktūromis, kurias numatė specialistai, institutai ir subjektai. Įkvėpimu gali būti Gerard Rooijakkers metaforos, kaip būdas susieti praeitį su dabartimi ir faktą su istorija. Visuomenė nuolat keičiasi, kinta ir jos santykis su paveldu čia ir dabar, o ne nekeičiamoje praeityje ar neapibrėžtoje ateityje.

Nuorodos

Bazelmans, J. G. A. 2006. ‘Value and Values in Archaeology and Archaeological Heritage Management: A Revolution in the Archaeological System.’ Berichten van de Rijksdienst voor het Oudheidkundig Bodemonderzoek 46 (2006): 13–25.

Rana, J., Willemsen, M., Dibbits, H. 2017. ‘Moved by the Tears of Others, Emotion Networking in the Heritage Sphere.’ International Journal of Heritage Studies 1–12.

Rooijakkers, G. 1999. ‘Identity Factory Southeast: Towards a flexible cultural leisure infrastructure.’ Esitelmä Jyväskylässä 1–5.

Rooijakkers, G. 1999. ‘Het leven van alledag benoemen.’ Boekmancahier 41 275–90.

Russell, R., Winkworth, K. 2009. Significance 2.0: A Guide to Assessing the Significance of Collections. Collections Council of Australia Ltd.

Smith, L. 2006. Uses of Heritage. New York: Routledge.

Smith, L. 2011. All Heritage is Intangible: Critical Heritage Studies and Museums. Amsterdam: Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten.

Versloot, A. 2013. Op de museale weegschaal: collectiewaardering in zes stappen. Amersfoort: Rijksdienst voor het Cultureel Erfgoed.

Grįžti į viršų

Gairės suaugusiesiems švietėjams ir besimokantiesiems, kaip kurti skaitmenines istorijas

Anot Vikipedijos, „skaitmeninis pasakojimas reiškia trumpą skaitmeninio filmo kūrimo formą, leidžiančią žmonėms kasdien dalintis savo gyvenimo istorijos aspektais“. Rašytų ir ištartų žodžių, nuotraukų, iliustracijų, vaizdo klipų ir garso derinys suteikia naują dimensiją dalijantis istorijomis ar atskleidžiant informaciją.

Apibrėžėme, kad į WAAT platformą keliamų skaitmeninių istorijų trukmė turi būti nuo trijų iki penkių minučių.

Toliau rasite daugiau informacijos apie filmavimo procesą, įvairias instrukcijas, pavyzdžius, patarimus ir gudrybes bei įvadą į WAAT projekto platformą.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 06.png$

Pav. 6. Filmavimo procesas: nuo scenarijaus rašymo iki įkėlimo į platformą

Grįžti į viršų

2.1 Filmavimo procesas

2.1.1 Filmavimo pradžia: sukurkite scenarijų

Nusprendę, ką norite parodyti ir kas bus pagrindinis jūsų skaitmeninės vaizdo istorijos (toliau SVI) veikėjas, išplėtokite idėją ir aiškiai apsibrėžkite norimus rezultatus rašytiniame scenarijuje.

Scenarijus gali apimti šiuos aspektus:

kokia jūsų SVI tema, tikslas ir uždaviniai, kuriuos norite pasiekti
apibrėžkite, ką, kada ir kur planuojate filmuoti
sukurkite išsamią istoriją / pasakojimą ir / arba dialogus
suplanuokite, kokius garso įrašus ir kokiu tikslu žadate naudoti
numatykite trukmę
suplanuokite scenografiją (jeigu būtina)
numatykite daiktus, kuriuos norėsite naudoti filmavimo metu (pvz., žvakė, kėdė, nuotrauka, kt.)

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 07.png$

Pav. 7. Filmavimo procesas: vaizdo įrašų standartai

Grįžti į viršų

2.1.2 Vaizdo įrašų standartai

Daugumos šiuolaikinių mobiliųjų telefonų kameros gali filmuoti Full HD kokybe (1920 / 1080 pikselių raiška). Atsižvelkite į vaizdo įrašo trukmę, jeigu norite skelbti sukurtus vaizdo įrašus skirtinguose viešinimo kanaluose. Skaitmeninės vaizdo istorijos, kurių trukmė yra nuo trijų iki penkių minučių, negali būti paskelbtos „Instagram“ ar „Twitter“ socialiniuose tinkluose neatlikus koregavimų. Įrašus galima skelbti įvairiose svetainėse, įskaitant mūsų platformą ir „YouTube“ tinklapį. Atminkite, kad „YouTube“ talpinami HD raiškos vaizdo įrašai ir naudojami H.264 arba MPEG-4 (išplėstinis vaizdo kodavimas – AVC) kodekai, skirti suspausti vaizdo failus („YouTube“ tai koreguoja automatiškai). Kiekviena socialinių tinklų priemonė turi savo specifikacijas; skaitmenines vaizdo istorijas iš mūsų platformos reikės pritaikyti prie kiekvienos priemonės pagal jų reikalavimus.

Pagrindinės filmavimo bet kokio tipo kamera taisyklės:

Filmuokite su full HD raiška 1920 x 1080 (1080 p). Tinka ir kiti matmenys: 1280 x 720 (720 p), 2560 x 1440 (1440 p) ir 3840 x 2160 (2160 p).
Kraštinių santykis turi būti 16:9.
Didžiausias failo dydis – 8 GB arba 15 min., atsižvelgiant į tai, kuris dydis mažesnis.
Tinkami vaizdo įrašų formatai: .MOV, .MPEG4 ir .MP4.

Patarimai:

Nefilmuokite vertikalių vaizdo įrašų! Pasukite telefoną ir laikykite jį horizontaliai.
Pasirašykite scenarijų.
Naudokite trikojį (standartinį arba pritaikytą išmaniesiems telefonams).
Nenaudokite skaitmeninio priartinimo (tai sumažins vaizdo kokybę; geriau patys priartėkite prie filmuojamo objekto).
Pasirinkite gerą apšvietimą (tinkamiausias apšvietimo šaltinis yra saulė).
Įkraukite fotoaparatą ar išmanųjį telefoną.
Atkreipkite dėmesį į baltos ir juodos spalvos dermę, stenkitės, kad vaizdo įrašas nebūtų per šviesus ar per tamsus.
Patikrinkite vaizdo įrašymo nustatymus mobiliajame telefone. Daugeliu atvejų turėtumėte pakoreguoti skiriamąją gebą iki 1920 x 1080 pikselių (1080 p) filmuojant 25 kadrus per sekundę (fps).
Jeigu fotoaparatas ar mobilusis telefonas turi optinį vaizdo stabilizatorių, objektai bus filmuojami be nepageidaujamų virpesių ir trūkčiojimų. Tokiu atveju galima nenaudoti papildomos vaizdo stabilizavimo įrangos, pvz., Rig stabilizatoriaus.

Pagalvokite apie kadravimą, apie objektų ar žmonių kompoziciją ir išdėstymą priešais fotoaparatą. Tai vaizdas, kurį ketinate rodyti žiūrovams. Kaip ir paveiksluose, kompozicija atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, objektui esant centre, gali atsirasti įtampos jausmas, o objektą komponuojant pirmajame ar trečiajame kadro trečdalyje sukuriamas natūralesnis vaizdas.

Grįžti į viršų

2.1.3 Filmavimo aprašymas

Filmavimo aprašyme turėtumėte išvardinti ir aprašyti visus būsimus kadrus, (pavyzdžiu galėtų būti komiksai).

Filmavimo aprašyme turi būti ši informacija: kokioje pozicijoje bus konkretūs objektai ir (arba) pasakotojas, iš kokio taško filmuosite, ar judėsite ir kokia kryptimi, kaip filmuosite tam tikrą kadrą (pvz., ar naudosite stambų planą, filmuosite iš toliau ir pan.), kokį filmavimo kampą naudosite tam tikram kadrui. Visos filmavimo instrukcijos turi būti aiškios ir lengvai įvykdomos.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 08.png$

Pav. 8. Filmavimo procesas: patarimai ir gudrybės

Grįžti į viršų

2.1.4 Filmavimo patarimai ir gudrybės

Operatoriui / operatorei reikės instrukcijų, aprašytų scenarijuje.

Jei jūsų mobilusis telefonas turi optinį vaizdo stabilizatorių, išorinio stabilizatoriaus nereikės. Jei ne, apsvarstykite galimybę investuoti į optinį elektroninį stabilizatorių, kitaip bus sunku išvengti vaizdo trūkčiojimų. Be to, jis pravers, jei norite judėti ne tik pirmyn ir atgal nuo filmuojamo objekto, bet ir aplink jį. Viena seniausių filmavimo taisyklių – vadinamoji 180 laipsnių taisyklė – moko neklaidinti žiūrovo staigiai keičiant filmuojamo objekto padėtį. Naudodami stabilizatorių, galite apeiti filmuojamą objektą iš skirting pusių, ir tai atrodys daug natūraliau.

Kita svarbi taisyklė – vengti šviesos į objekto nugarą (filmuoti į šviesą).

Dar keli patarimai, kaip gerai sukomponuoti vaizdą:

Filmuokite paprastus kadrus be dinamiškų judesių aplink filmuojamą objektą. Taip žiūrovai žinos, į ką atkreipti dėmesį.
Jei filmuojate grupę žmonių, asmenys gali būti įvairiais atstumais nuo kameros.
Venkite filmuoti objektus prieš baltą sieną, nes vaizdai gali atrodyti neįdomūs ir plokšti. Surikiuokite objektus bent kelių pėdų atstumu nuo fono, kad už jų gautumėte vaizdo gylį.
Filmuojamą sceną galite padaryti įdomesnę, pavyzdžiui, ant sienos priklijuodami plakatų ar pakabindami paveikslų, ant stalo patiesdami staltiesę ar pastatydami vazą, įjungdami kambaryje šviesą ar įkomponuodami kambarinį augalą.
Filmuojamų asmenų veidai neturėtų būti per žemai ar per aukštai.
Jei filmuojamame vaizde matoma horizonto linija ar kita ilga horizontali linija, stenkitės, kad ji nesusikirstų su filmuojamo žmogaus galva ar kaklu.
Venkite ryškių fono spalvų, kad žiūrovų dėmesys būtų sukoncentruotas į filmuojamą asmenį.
Galite pritaikyti filmuojamą vaizdą kontekstui. Filmuodami asmenį, kuris kalba kokia nors tema, šalia jo parodykite objektą arba konkrečią vietą, susijusią su kalbėtoju. Pavyzdžiui, muziejaus kuratorius galėtų kalbėti prieš eksponatą, apie kurį kalba.^{^[1]}

Pasiruošimas filmavimui turi būti pritaikytas prie konkrečios situacijos ir iš anksto numatytų tikslų (pagal tikslinę auditoriją):

1 pavyzdys: materialusis nekilnojamasis paveldas kraštovaizdžio aplinkoje (pvz., pilis) ar gamtos paveldas

Pradėkite filmuoti plačiaekraniu vaizdu ir lėtai susiaurinkite iki pilno kadro – pilis yra dešinės pusės trečdalio centre. Atsižvelkite į apšvietimą – idealiu atveju tai debesuota diena, kai saulė virš debesų, todėl natūrali šviesa sukuria aiškų kadrą. Įvertinkite ekspoziciją vaizdo įrašų programos nustatymuose ir juos tinkamai sureguliuokite. Nufilmavę galbūt norėsite priartėti ir nufilmuoti kai kuriuos kadrus iš arti, atskleisti tokias detales kaip sienų tekstūra arba neįprastus ar rečiau pastebimus vaizdus.

2 pavyzdys: materialusis kilnojamasis paveldas viduje (pvz., muziejaus 3D objektas)

Filmuodami patalpoje, įsitikinkite, kad turite užtektinai papildomų šviesos šaltinių, tokių kaip LED lempos ar pan. Naudokite baltą 50 Hz apšvietimą ir apšvieskite objektą iš kiek įmanoma daugiau pusių, Galite naudoti difuzinį audinį, uždėtą ant reflektorių. Venkite šešėlių, nes nebus matomos įprastos detalės, suvokite šešėlį kaip filmuojamo objekto dalį, nors iš tikrųjų taip nėra. Padėkite objektą ant kitos spalvos pagrindo (balti objektai gerai atrodo ant pilko pagrindo), tačiau įsitikinkite, kad jis yra neutralus ir dėmesys išliks sutelktas į objektą.

Pagalvokite, kaip norite filmuoti judantį objektą, galite pristatyti, kaip jis naudojamas. Jei turite stabilizatorių, patartina judėti aplink objektą; jei ne, padėkite daiktą ant besisukančios lėkštės, kad pademonstruotumėte jį iš visų pusių.

3 pavyzdys: nematerialusis paveldas (pvz., liaudies dainos)

Filmuojant nematerialiojo paveldo objektą, dažniausiai reikia įamžinti veiksmą ar procesą, kurį atlieka vienas ar daugiau asmenų. Tai yra pagrindinis filmavimo objektas. Vaizdo įraše gali būti pateikiamas šokis (judesiai), tik daina (balsas), kalba (balso ir veido išraiškos bei gestai). Tinkamo apšvietimo nustatymas taip pat labai svarbus.

Grįžti į viršų

2.1.5 Garso įrašymas

Keli patarimai, kaip įrašyti aukštos kokybės garsą:

Jei garsą įrašote uždaroje erdvėje, uždarykite visas duris ir langus, kad nepatektų nereikalingų garsų iš aplinkos.
Fotoaparate arba kameroje įmontuotas mikrofonas įrašo ir foninius garsus. Taigi klausykitės labai atidžiai ir pasistenkite juos nutildyti arba neutralizuoti.
Tam tikrus garsus geriausia įrašyti pastatant kamerą ar garso įrašymo įrenginį labai arti jų – pavyzdžiui, užfiksuojant girgždančių durų atidarymo garsą, katės murkimą ar miaukimą. Video įrašo montavimo metu šiuos garsus galima panaudoti įdomiems efektams ar atmosferos kūrimui.
Įrašant garsą, geriausia naudoti kokybiškas ausines, nes galėsite koreguoti garso įrašymo nustatymus.
Jei filmuojate kalbantį žmogų, siekdami geresnės kokybės, galite naudoti du mobiliuosius telefonus. Vienas turi būti naudojamas vaizdo ir garso įrašymui. Šio įrašo garsas bus prastesnės kokybės, nes mobilusis telefonas nebus laikomas labai arti žmogaus, kurį filmuojate. Antrąjį mobilųjį telefoną padėkite labai arti žmogaus ir įrašykite garsą. Taip jis bus daug kokybiškesnis. Vėliau, montuodami įrašą, turėtumėte ištrinti pirmojo garsą ir pridėti geresnės kokybės antrojo telefono garsą. Antrajam turėtumėte rasti tinkamą vietą. Įdėjus jį į kalbančiojo švarko kišenę, įraše gali atsirasti nepageidaujamo triukšmo, nes pasakotojui gestikuliuojant, šie judesiai gali turėti įtakos garso kokybei. Todėl antrąjį telefoną geriausia padėti arti pasakotojo, bet ne į kišenę, o ant stalo, kėdės, sienos ar tvoros, net ant žemės, jei nėra kitos alternatyvos.
Vietoje antrojo mobiliojo telefono galite naudoti diktofoną, nes jis gali būti atsparesnis triukšmui, kurį sukelia pasakotojo kūno kalba. Pabandykite diktofoną įdėti į kišenę, galbūt pašalinių garsų nesigirdės. Diktofonai yra lengvai prieinami, tai taip pat privalumas.
Jei įmanoma, naudokite išorinį nešiojamąjį garso įrašymo įrenginį su mikrofono įvestimi ir atskirą trikčių mikrofoną.

Grįžti į viršų

2.1.6 Redagavimas ir montavimas

Visus garso ir vaizdo įrašų failus perkelkite į atskirus kompiuterio aplankus. Pradėkite nuo visos įrašytos vaizdo medžiagos peržiūros. Importuokite į pasirinktą redagavimo programą, kad galėtumėte sinchronizuoti su įrašytu garsu. Naudokite subtitrus, kad išverstumėte į anglų kalbą.

Rekomenduojama redagavimui naudoti „VideoPad Video Editor“. Šioje programoje yra visos kokybiško filmo montavimui reikalingos funkcijos; ji turi nemokamą versiją, skirtą nekomerciniam naudojimui. Dirbdami su šia programine įranga, įgytus įgūdžius lengvai panaudosite montuodami filmus kitomis programos. Pagrindinis „VideoPad Video Editor“ internetinis puslapis – https://www.nchsoftware.com/videopad/index.html.

Norint išmokti naudotis redagavimo programine įranga, rekomenduojama internete peržiūrėti vaizdo pamokas, kuriose paaiškinamas ir demonstruojamas šios įrangos naudojimas. Pavyzdžiui, pasirinkę „VideoPad“, „YouTube“, rasite daug pamokų, susijusių su pagrindinėmis ir išplėstinėmis šios programinės įrangos redagavimo procedūromis. Todėl siūlome žiūrėti pamokas ir tuo pačiu metu atlikti praktinius pratimus.

Nemokama programinė įranga redagavimui:

Tinkama naudojantiems Windows operacinę sistemą:

VideoPad Editor – https://www.nchsoftware.com/videopad/kb/free.html (nemokama nekomerciniam naudojimui)
Canva – https://www.canva.com/create/videos/
Moovly – https://www.moovly.com/ (galima nemokamai sukurti 20 filmukų)
Kapwing – https://www.kapwing.com/video-editor
Wondershare Filmora – https://filmora.wondershare.net/
Movavi – https://www.movavi.com/
Openshot – https://www.openshot.org/
Davinci Resolve – https://www.blackmagicdesign.com/products/davinciresolve/

Tinkama naudojantiems MacOS operacinę sistemą:

VideoPad Editor – https://www.nchsoftware.com/videopad/kb/free.html (nemokama nekomerciniam naudojimui)
iMovie (integruota MacOS operacinėje sistemoje)
Davinci Resolve – https://www.blackmagicdesign.com/products/davinciresolve/
Openshot – https://www.openshot.org/

Trumpiems nesudėtingiems video filmukams montuoti rekomenduojame į savo išmaniąją priemonę atsisiųsti vaizdo įrašų redagavimo aplikaciją. Pateikiame geriausių nemokamų ir mokamų vaizdo įrašų redagavimo aplikacijų pasiūlymus:

Tinjami Android ir IOS operacinėms sistemoms

‘QUICK’

‘Imovie’

‘Inshot’

‘PowerDirector’

‘Kinemaster’

‘Magisto’

‘Lumafusion’

Grįžti į viršų

Naudojimo sąlygos

Šis skyrius suskirstytas į keturias dalis:

Bendrosios duomenų apsaugos reglamentavimo taisyklės dėl vaizdo įraše pateiktos privačios ir asmeninės informacijos
Autorinės teisės, susijusios su konkrečiu paveldo objektu ir jo nuosavybe
Autorinės teisės, susijusios su video įrašų kūrėjais ir autoriais
Vaizdo įrašų medžiagos ženklinimas, kuris nulems jos pakartotinį naudojimą ateityje

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 09.png$

Pav. 9. Filmavimo procesas ir autorinės teisės

1. Asmens privatumas ir asmens duomenų naudojimo taisyklės

Europos teisinė bazė, reglamentuojanti asmeninės informacijos naudojimą archyvavimo ir istorinių tyrimų tikslais, yra Europos Sąjugos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 2016/679: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri =celex%3A32016R0679.

Asmenys, kurie bus rodomi filmuose, turi duoti raštišką sutikimą dalyvauti bendru sutarimu. Taip pat turi būti aiškiai apibrėžta, kokią asmeninę informaciją apie save jie leidžia skelbti. Vardas ir pavardė bei kita informacija, pagal kurią galima identifikuoti asmenį, laikoma asmeniniais duomenimis.

Jei savo įstaigoje esate atsakingas už duomenų apsaugą, peržiūrėkite toliau pateiktą siūlomą sutikimo formą, kad ją galėtumėte pritaikyti pagal konkrečius institucijos poreikius.

Siūlomos raštiško sutikimo formos dalys:

duomenų saugotojas: oficialus institucijos pavadinimas
kontaktinis el. paštas: oficialus el. pašto adresas arba darbuotojo, atsakingo už duomenų apsaugą, el. paštas, jei jūsų institucija tokį turi
įstaigos renkami asmens duomenys: Jūsų vardas ir pavardė, telefono numeris bei kt.

Informacijos apie jus rinkimo tikslas yra sutikimas naudoti pateiktą medžiagą mokomojoje viešinamoje vaizdo medžiagoje, kurią xxx (įstaigos pavadinimas) kuria kaip WAAT projekto dalį.

Pasirašydami sutikimo formą, sutinkate:

Kad saugosime ir neviešinsime jūsų pateiktos informacijos, t. y. vardo ir pavardės, kontaktinio el. pašto, telefono numerio, adreso ir (ar) kt.
Kad galėsime susisiekti su jumis nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu ir (arba) telefono numeriu.
Kad Jūsų vardą ir pavardę skelbsime mokomajame viešinamame vaizdo įraše.

Pasirašydami šį sutikimą, jūs galite:

Pateikti prašymą korekcijai, kad ištaisytume neteisingus duomenis ar padarytume kitus pakeitimus.
Pateikti prašymą panaikinti jūsų duotus duomenis. Tokiu atveju neskelbsime jūsų pateiktos medžiagos.
Skųstis dėl to, kaip apdorojame medžiagą, kurią mums pateikėte.

Mūsų atsakomybė:

Neteiksime jūsų asmens duomenų trečiosioms šalims, nebent tai būtų nurodyta pagal galiojančius įstatymus. Viešinsime jūsų vardą bei pavardę tik tokiu atveju, jei projekto vadovas ir filmo kūrėjas nuspręs, kad tai būtina turinio kokybei.
Saugosime jūsų duomenis nuo neteisėtos prieigos.
Jūsų asmens duomenis saugosime mažiausiai penkerius metus (dėl procedūrų, kurių privalome laikytis ES finansuojamo projekto metu).

Asmens duomenys, kuriuos renkame

Vardas ir pavardė
Gimimo data
Adresas
Kontaktinis el. paštas
Kontaktinis tel. numeris

Duomenų teikėjas: Vardas ir pavardė

Parašas: Pasirašo duomenų teikėjas

Data ir vieta

Įstaigos įgaliotas asmuo – vardas ir pavardė

Parašas (pasirašo įstaigos įgaliotas asmuo)

Data ir vieta

2. Autorinės teisės, susijusios su konkrečiu paveldo objektu ir jo nuosavybe

Kai kuriose Europos šalyse galioja įstatyminis reguliavimas, reglamentuojantis kultūros paveldo objektų savininkų teises (žr. saugomų kultūros vertybių sąrašus) į finansinę ar kitokią kompensaciją, jei apie tai skelbiama viešojoje erdvėje. Pasikalbėkite su paveldo objekto, kurį norite filmuoti, savininkais apie jų lūkesčius. Daugeliu atvejų, kadangi tai bus mokomasis, kūrybingas ir viešinimo tikslais sukurtas vaizdo įrašas, viešai prieinamas siekiant aktualizuoti kultūros paveldo svarbą (o tai – nekomercinis tikslas), užteks padėkoti savininkui vaizdo įrašo pabaigoje arba subtitruose.

Siūlomi raštiško sutikimo formos elementai

Patvirtinu, kad esu objekto (objekto pavadinimas) savininkas ir sutinku įtraukti aukščiau minėtą objektą į filmą (filmo pavadinimas), kurį parengė institucija (įstaigos pavadinimas), įgyvendindama WAAT projektą („Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“). Žinau, kad šis vaizdo įrašas nebus komercinės paskirties, ir neprašau jokios finansinės kompensacijos.
(Nurodykite kitus sutarimus, jei objekto savininkas nori, kad jo vardas ir pavardė būtų paminėti filmo metu ar subtitruose)
Savininko parašas
Data ir vieta
Institucijos įgalioto atstovo vardas ir pavardė
Institucijos įgalioto atstovo parašas
Data ir vieta

3. Autorinių teisių problemos, susijusios su filmų kūrėju

Jei jūsų darbuotojo, kuriančio filmukus, darbo sutartyje nėra numatytas įsipareigojimas kurti filmus kaip viena iš darbo funkcijų arba jūsų įstaigos bendrosiose nuostatose nėra numatyta, kad visa garso ir vaizdo medžiaga, sukurta darbo metu, priklauso įstaigai, tuomet filmą kūręs darbuotojas turės pasirašyti papildomą raštišką sutikimą dėl autorinių teisių perleidimo įstaigai.

Tai, žinoma, nereiškia, kad filmo autoriaus (-ių) nereikia įvardinti – autorystė yra moralinė teisė, ir ji įstaigai nėra neperleidžiama. Filme arba pridedamuose subtitruose turi būti pateiktas (-i) autoriaus (-ių) vardas (-ai).

Taip pat autorius (-ai) turi sutikti, kad institucijai prireikus ateityje, jis (jie) turėtų perduoti institucijai šias teisės: teisę daryti kopijas, teisę kurti adaptacijas, teisę video įrašą rodyti viešai, teisę viešai platinti kopijas.

4. Vaizdo įrašų medžiagos ženklinimas

Siekdami profesionalumo ir vadovaudamiesi gerąja praktika, rekomenduojame, kad vaizdo įrašai būtų pažymėti jiems priskirtomis licencijomis. Yra šeši skirtingi „Creative Commons” licencijų pasirinkimai. Daugiau informacijos rasite čia: https://creativecommons.org/about/cclicenses

WAAT projekto platformoje talpinamiems filmukams siūlome šias licencijas:

CC BY-NC-ND: Šis ženklinimas leidžia video įrašų žiūrėtojams kopijuoti ir platinti juos nekomerciniais tikslais ir tik tol, kol autorinės teisės priklauso filmo kūrėjui ar institucijai.

CC BY-NC-ND apima šiuos elementus:

BY – Autorystė turi būti suteikta filmo kūrėjui

NC – Leidžiamas tik nekomercinis kūrinio naudojimas

ND – Draudžiamos bet koks kūrinio perdarymas

Grįžti į viršų

Ekskursas: paveldo autorystė ir dokumentinė tipologija

WAAT projekto, skirto trumpametražių filmų kūrimui ir dalijimuisi, sėkmė priklauso nuo suvokimo, kad paveldas yra dinamiškas pats iš savęs. Toks supratimas paneigia požiūrį, kad paveldas yra statiškų objektų rinkinys. Paveldas laikomas nuolat kintančiu socialiniu procesu, o ne tik objektų rinkiniu.

Į šį procesą įeina paveldo atranka ir vertinimas, taip pat visos jo išraiškos. Tai apima paveldą, kuris nuolat sąveikauja su žmonėmis ir institucijomis. Kartu šie žmonės (grupės) ir institucijos tampa paveldo autoriais. Šis autorystės (susitapatinimo) jausmas – esminis dalykas, norint išreikšti paveldo įvairovę: skirtingi autoriai turi skirtingus požiūrius, dėl to praeities interpretacijos tampa kompleksiškesnės ir vertingesnės.

Kai sąmoningo paveldo suvokimo didinimui pasitelkiama žiniasklaida, tokie video filmukai laikomi paveldo performanso dalimi. Būtent todėl šiame projekte svarbu suprasti ir tinkamai taikyti paveldo autorystės sampratą. Kurdami filmą apie paveldą, galime pasimokyti iš vizualinės antropologijos ir kinematografijos sričių, kuriose autoriaus vaidmuo buvo teorizuotas ir skirtingais būdais pritaikytas kūryboje.

Toliau aptarsime keturias dokumentikos formas, skirtingai pristatančias kūrėją: ego dokumentiką, stebėjimo būdą, įsitraukimo būdą ir ekspozicinį būdą. Šios formos tinkamiausios kuriant filmus apie paveldą. Jos gali praplėsti kūrėjo galimybes kuriant filmą apie paveldą, kviečia pristatyti savo požiūrį. Išsamesnį dokumentikos tipologijos sąrašą rasite Bill Nichols knygoje Introduction to Documentary.^{^[2]}

Dokumentinio filmo formos (trumpasis sąrašas)

Ego dokumentika:
Ego dokumentika yra subjektyvus dokumentikos būdas, susijęs su tema, asmeniškai dominančia kūrėją. Jis arba ji yra pagrindinė istorijos figūra ir vadovauja pasakojimui, kuris dažnai yra asmeninio (šeimos) intereso, tapatybės ar šiuolaikinės visuomenės problemos tyrimas. Būtent asmeninis kūrėjo ryšys, emocija ir aktyvumas įtraukia žiūrovą į istoriją. Kūrėjas pats dalyvauja filmavime arba jį įgarsina. Ego dokumentikos pavyzdžius galite pamatyti šiuose filmuose: The Origin of Trouble (Tessa Pope, 2016), Notes towards an African Orestes (Pier Paolo Pasolini, 1976).
Stebėjimo filmai:
Tokio tipo filmuose kūrėjas nepatenka į kadrą, jis tik dokumentuoja savo pastebėjimus. Paprastai autorius nepalieka komentarų ir susilaiko nuo savo balso įrašų. Kūrėjas lieka nuošaly. Šio tipo filmų pavyzdžiai: Berlin: Die Symphonie der Großstadt (‘Berlin, Symphony of the Great City’; Walter Ruttmann, 1926), De Kinderen van Juf Kiet (‘Ms. Kiet’s Children’; Peter Lataster & Petra Lataster-Tisch, 2017). Antrajame filme vaizduojama, kaip mokytoja žodinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bendrauja su mokiniais, kurie yra neseniai atvykusių imigrantų vaikai.
Įsitraukimo filmas:
Terminas, kurį sukūrė dokumentikos teoretikas Bill Nichols (taip pat žinomas kaip interaktyvioji dokumentika), apibūdina dokumentikos tipą, kuriame kūrėjas daro įtaką vaizduojamiems įvykiams. Jis fiksuoja sąveiką, atsirandančią dėl savo stebėjimų ir klausimų, kurie gali būti pateikiami kaip tikros, svarbios „tiesos“. Šio tipo pavyzdys yra Vilshult (Tom Roest, 2018) – filmas apie kūrėjo atliktą tyrimą, susijusį su Ikea tinkle parduodama dekoratryvine nuotrauka. Daug tokio tipo filmų yra sukūręs Michael Moore, pavyzdžiui, Bowling for Columbine (2001).
Ekspozicinis būdas:
Ekspozicinis būdas yra filmavimo tipas, kurį dauguma žmonių tradiciškai sieja su žodžiu „dokumentika“. Ekspozicinio dokumentinio filmo nagrinėjamoje temoje pasitelkiama argumentuota logika, pateikiami objektyvūs faktai ar pastebėjimai. Dažnai įtikinamas pasakojimas nulemia filmo struktūrą, kurioje naudojami garso efektai ar muzika. Pasakotojas neretai kalba tiesiogiai žiūrovui. Šio būdo pavyzdys yra BBC dokumentinių filmų serija Blue Planet (ir dauguma kitų dokumentinių filmų apie gamtą).

Tradicinam paveldo viešiniui dažniausiai naudojamas ekspozicinis filmų kūrimo būdas. Paveldas pateikiamas kaip stabilus ir nedviprasmiškas. Kitos dokumentinio filmo kūrimo galimybės gali paskatinti kūrėjus eksperimentuoti su subjektyvesniais paveldo istorijų pasakojimo būdais. Žinant pateiktus tipus, lengviau suprasti kūrėją ir jo motyvus, o pasakojimas gali praplėsti žiūrovo akiratį ir pakviesti atvirai diskusijai.

Nuorodos

Bill Nichols, Introduction to Documentary. Bloomington: Indiana University Press, 2001

Aukščiau paminėtų filmų nuorodos:

Berlin: Die Symphonie der Großstadt (Walter Ruttmann, 1927): https://www.youtube.com/watch?v=LdFasmBJYFg&t=1668s
Blue Planet (Alaistair Fothergill & David Attenborough, 2001): https://www.youtube.com/watch?v=s4aQqx_Zo00 (ištraukos)
Bowling for Columbine (Michael Moore, 2001):
https://www.youtube.com/watch?v=SDl-atwBzf0 (anonsas)
De Kinderen van Juf Kiet (Peter Lataster & Petra Lataster-Tisch, 2017): https://www.youtube.com/watch?v=dB0SQbodTig (anonsas)
Notes Towards an African Orestes (Pier Paolo Pasolini, 1976): https://www.youtube.com/watch?v=xs7JaIhxnbw&list=PLHe0rBwDmYVMlfuKiReFBWSgT34G98l4X
The Origin of Trouble (Tessa Pope, 2016): https://www.youtube.com/watch?v=MxjaNgm47SA (anonsas)
Vilshult (Tom Roest, 2018): https://www.youtube.com/watch?v=pD0EPtBGuOU&t=1s

Grįžti į viršų

2.3 Ekskursas: į ką atkreipti dėmesį kuriant reprezentacinį filmą

Pagrindinis reprezentacinio vaizdo įrašo tikslas yra patraukliai pateikti produktą, paslaugą ar įvykį.

Projekto WAAT tikslas yra siekti, kad kultūros paveldo objektai, priklausantys skirtingoms kategorijoms, būtų nufilmuoti pagal reprezentacinių vaizdo įrašų kūrimo gaires.

Kuriant reprezentacinius vaizdo įrašus, vienas iš pagrindinių dalykų, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, yra tikslinė auditorija. Turime būti atviri problemai, kurią nori išspręsti žmonės, besinaudojantys mūsų platforma.

Prieš pradėdami kurti reprezentacinį filmą, turime apsibrėžti pagrindinius dalykus, į kuriuos sieksime atkreipti žiūrovo dėmesį. Tam reikia žinoti filmuojamo objekto privalumus, ypatybes ir kaip jie veikia tarpusavyje.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 10.png$

Pav. 10. Auksinės reprezentacinio vaizdo įrašo kūrimo taisyklės

WAAT projekte apsibrėžėme gana aiškius bruožus:

Būklė (nepažeistumas, medžiagų autentiškumas, vientisumas)
Dermė (išbaigtumas, vientisumas, konceptualus integruotumas, autentiškumas)
Kilmė (šaltiniai, pasakojimas, biografija)
Retumas ir reprezentatyvumas (unikalumas, tipo pavyzdys)

Žiūrovui teikiamą naudą galime apibrėžti šiais terminais:

žinios, informacija, džiaugsmas, kultūrinio tapatumo suvokimas, savęs atradimas kultūriniame kontekste, suvenyrai, ekskursijos ir kt.

Sunkiausia – perteikti informaciją vaizdo formatu. Todėl reprezentaciniai filmai priskiriami šioms kategorijoms: filmai apie produktus, įvadiniai filmai, filmai apie renginius, vaizdo įrašų skelbimai ir kt.

Kaip pavyzdį galime pasitelkti Plungės rajono savivaldybės viešąją biblioteką.

Atkreiptinas dėmesys į:

Grafų Zubovų palikimą
Kad tai seniausias pastatas Plungėje
Yra išskirtinės išvaizdos
Tai kultūros paveldo objektas

Privalumai: Ekskursijos privatiems asmenims ir grupėms, galimybė įsigyti suvenyrų, galimybė pasiimti knygų.

Išryškindami šiuos privalumus vaizdo įraše, užtikriname, kad žiūrovas / klientas ne tik aplankytų išskirtinės išvaizdos paveldo objektą, bet ir gautų pasakojimą, galėtų įsigyti suvenyrų, grąžinti pasiskolintas knygas.Todėl funkcijos ir pranašumai yra neatsiejami reprezentacinio filmo kūrimo aspektai.

Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į auksines reprezentacinio filmo kūrimo taisykles:

Kalbėkite trumpai ir aiškiai.
Pasirinkite kelis istorijos pasakojimo būdus.
Pasakokite istoriją.
Atkreipkite dėmesį į kokybę.
Pasiruoškite filmavimui.
Atkreipkite dėmesį į akustiką ir apšvietimą.
Pasiruoškite klausimus, jeigu filmuosite dialogą.
Iš anksto aplankykite vietą, kurią ketinate filmuoti.

Nuorodos

Russell, R., Winkworth, K. 2009. Significance 2.0: A Guide to Assessing the Significance of Collections. Collections Council of Australia Ltd.

https://www.youtube.com/watch?v=L6FfJNSOiAU

https://promo.com/blog/what-is-a-promotional-video

Grįžti į viršų

2.4 Projekto platforma

2.4.1 Įvadas į projekto platformą

www.waatproject.eu

Skaitmeninių platformų kūrėjai plėtoja naujus būdus, kaip suteikti patogesnę prieigą prie informacijos bei kuria naujas tendencijas, formuojančias skaitmeninių paslaugų vartotojų patirtis. Skaitmeninimas pakeitė mūsų pasaulį ir kultūrinę aplinką. Informacija pateikiama internetu, taigi pasaulį nešiojamės savo kišenėse. Skaitmeninė prieiga įmanoma įvairiomis formomis.

Pagrindinis platformos tikslas – tapti filmukų apie paveldą viešinimo įrankiu ir žinių platforma. Skaitmeninė platforma daugiausia skirta paveldo sričių ekspertams, profesionalams ir praktikams, taip pat suaugusiųjų švietėjams ir besimokantiesiems, NVO ir įvairioms bendruomenėms, kuriančioms ar norinčioms kurti vaizdo įrašus bei pristatyti kultūros paveldą. Platforma pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, taip pat turi aktyvų virtualų žemėlapį, kuriame pažymėta, kurioje Europos vietoje nufilmuotos istorijos.

Skaitmeninės platformos uždaviniai:

Palengvinti mokymosi procesą besimokantiems suaugusiems.
Didinti kultūros paveldo suvokimą.
Tobulinti suaugusiųjų ICT įgūdžius.
Viešinti kultūros paveldą ir patį projektą.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 11.png$

Pav. 11. Projekto platformos struktūra

Grįžti į viršų

2.4.2 Registracija ir vaizdo įrašų įkėlimas į WAAT skaitmeninę platformą

Kad galėtumėte įkelti savo turinį, turite užsiregistruoti WAAT skaitmeninėje platformoje. Užsiregistruoti ir vėliau prisijungti yra labai paprasta. Viskas, ko jums reikia, yra veikiantis el. pašto adresas.

Registracijos žingsniai

Viršutiniame dešiniajame kampe yra mygtukas ‘LOG IN’, paspauskite jį.
Visų pirma reikia užsiregistruoti. Žemiau rasite nedidelę nuorodą su užrašu ‘Register’, paspauskite ją.
Turite sugalvoti vartotojo vardą ir įvesti savo el. pašto adresą. Paspaudę mygtuką ‘Register’, gausite el. laišką. Paspauskite ant jame esančios nuorodos.
Nuoroda nukreips jus atgal į WAAT platformą, kur turėsite nustatyti slaptažodį. Paspauskite mygtuką ‘save password’.
Atsiras langas su nuoroda ‘log in’. Turite įvesti savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą ir slaptažodį. Norėdami likti prisijungę, galite pasirinkti ‘remember me’.

Užsiregistravę ir prisijungę prie platformos, galėsite įkelti vaizdo įrašus.

Vaizdo įrašų įkėlimo žingsniai:

Meniu juostoje pasirinkite ‘upload video’.
Sugalvokite trumpą, tinkamą filmuko pavadinimą.
Surašykite informaciją (pateikite trumpą ir konkrečią informaciją apie objektą / vaizdo įrašą bei nurodykite GPS koordinates, kur buvo nufilmuotas vaizdo įrašas arba kurioje šalyje, mieste, regione ar miestelyje yra nufilmuotas objektas), aprašymui naudokite iki 200 simbolių.
Įkelkite savo vaizdo įrašo nuorodą iš „YouTube“ ar „Vimeo“. Vaizdo įrašą galite įkelti ir tiesiai iš savo kompiuterio.
Pasirinkite ir įkelkite miniatiūrą, atitinkančią turinį.
Užsirašykite tinkančias žymas (tag), kurios geriausiai atspindi jūsų filmuką (pvz., paveldas, materialusis, kelionės, Lietuva).
Pasirinkite tinkamą pateikimo kategoriją (materialusis, nematerialusis, gamtos, skaitmeninis) (ang. tangible, intangible, nature, digital).
Paspauskite mygtuką ‘submit button’ ir, jeigu būsite perkelti į pateikimo ekraną, procesas buvo sėkmingas.
Gausite el. laišką, patvirtinantį, kad vaizdo įrašas sėkmingai įkeltas į platformą.
Jei vaizdo įrašas neatitiks visų taisyklių ir standartų, su jumis susisieks platformos administratoriai. $C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 12.png$ Pav. 12. Projekto platforma: registracija ir įkėlimas

Grįžti į viršų

Patarimai, kaip naudoti skaitmenines istorijas mokymo procese ir kaip planuoti pamokas

Mokomieji vaizdo įrašai tampa vis populiaresni, nes daugelis institucijų juos naudoja kaip mokymosi proceso palengvinimo įrankį. Pasak Herreros (1987), naudodamiesi vaizdiniais ištekliais, mokiniai lengviau įsimena vaizdus, garsus ir žodžius. Be to, Bravo (2000) teigia, kad mokomųjų filmukų naudojimas sustiprina mokymo ir mokymosi procesą. Todėl šiame skyriuje aprašyta, kaip panaudoti vaizdinę medžiagą mokantis apie kultūros paveldą ir tuo pačiu tobulinti mokymosi procesą.

Grįžti į viršų

3.1 Skaitmeninių istorijų apie kultūros paveldą pavyzdžiai, tinkami mokymuisi

Yra nemažai mokyklų, kuriose žinių apie kultūros paveldą įgyjama pasitelkus skaitmenines istorijas. Mokiniai nufilmuotus vaizdo įrašus viešina socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose, taip skleisdami žinią apie kultūros paveldą. Vaizdo įrašų naudojimas pranašesnis už tradicinį mokymąsi, nes per kelias minutes sužinoma gerokai daugiau nei skaitant. Be to, naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis didina motyvaciją mokytis, nes minėtos technologijos – svarbi besimokančiųjų kasdienio gyvenimo dalis. Pateikiame kelis vaizdo įrašų, naudojamų švietimui, pavyzdžius:

1. Nuorodoje https://www.elchaplon.com/el-ceip-mararia-divulga-en-cuatro-videos-el-patrimonio-cultural-de-femes rasite keturis vaizdo įrašus, nufilmuotus mokykloje. Jie yra apie kultūros paveldo objektus, esančius šalia ugdymo įstaigos.

2. Nuorodoje https://www.colegiosanagustin.net/descubriendo-el-valladolid-de-los-austrias/ mokyklos „Colegio San Agustín“ mokiniai pasakoja apie kultūrinę pažintinę kelionę.

3. „Consejería de Educación de Castilla y León“, atsakinga už švietimą Kastilijos ir Leono regione Ispanijoje, organizuoja konkursą „Monumento a la vista“. Konkursui mokiniai siunčia vaizdo įrašus apie Kastilijos ir Leono regiono paminklus. Konkursas skirtas 11–15 metų moksleiviams – https://www.educa.jcyl.es/es/informacion/concursos-premios/monumento-vista.

4. https://www.youtube.com/watch?v=Pwx_aIQBgYk: vaizdo įraše Mirandos pilies vaiduoklį aplanko pradinio ugdymo centro „La Charca“ mokiniai, kurie pasakoja pilies ir apylinkių istoriją. Skaitmeninė istorija nufilmuota siekiant kitiems mokiniams pristatyti legendą apie vaiduoklį (tai nematerialusis kultūros paveldas), parodyti pilį bei apylinkes (tai priskiriama materialiajam kultūros paveldui).

5. Vaizdo įraše https://iessantamarialareal.com/el-video-de-2o-de-eso-finalista-en-el-concurso-monumento-a-la-vista/ vidurinės mokylos „Santa María la Real“ mokiniai iš Aguilar de Campoo pasakoja istoriją, nutikusią vienuolyne, kuris laikomas Ispanijos nacionaliniu paminklu. Istorija skirta studentams, besimokantiems dviem kalbomis. Pasakojama apie materialųjį kultūros paveldą.

6. Vaizdo įraše https://profesionaljdeabajo.wordpress.com/popurri/turismo/rutas-turisticas/el-valladolid-de-los-austrias/ gidas pristato Valjadolidą. Nuoroda gali būti naudojama mokymuisi ar virtualiai kelionei į šią vietą. Pasakojama apie materialųjį kultūros paveldą.

7. Įraše https://www.youtube.com/watch?v=FBfUU5RmJPA: José Fernando de Abajo R. nupasakoja Ispanijos vietovę Valjadolidą XVI ir XVII a. Įrašas skirtas turistams, norintiems sužinoti apie materialųjį kultūros paveldą.

8. https://www.youtube.com/watch?v=jK-RisXiqSM: vaizdo įrašas yra apie Indijos kultūros paveldą. Nuoroda skirta įvairių šalių studentams. Vaizdo įraše paaiškinamos tradicijos, kalba, apranga, religijos ir pan.

9. https://www.youtube.com/watch?v=_VI5wJbwQe8: – Kataro muziejų sukurtas vaizdo įrašas. Matome, kaip mokytojai mokiniams apibūdina Kataro kultūros paveldą. Tai praktinis pavyzdys, kaip pasakoti apie kultūros paveldą.

Grįžti į viršų

3.2 Mokymo programa

1 Pavadinimas

„Habsburgų rūmai Valjadolide“

2 Priežastis

Ispanija, valdant Habsburgų dinastijai, buvo imperija, o Valjadolidas – vienas iš svarbiausių Ispanijos miestų, 1601–1606 m. buvęs šalies sostine. Šis miestas yra svarbi Ispanijos kultūros paveldo ir istorijos dalis.

3 Įvadas

Mokymo programa sukurta padėti studentams aktyviai įsitraukti ir daugiau sužinoti apie kultūros paveldą Valjadolido mieste. Kiekvienas mokinys pasijunta kultūros tyrinėtoju, yra įtraukiamas į kūrybinę programą.

4 Tikslai

1. Pagrindiniai tikslai

Ugdyti gebėjimus bendravimo ir tarpasmeninių santykių srityse.
Skatinti įsitraukti ir aktyviai dalyvauti socialiniame, kultūriniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime.

2. Mokymo programos tikslai

- Suprasti istorijos laikotarpį
  - Skaityti žemėlapius ir susieti vietoves su istoriniais faktais.
  - Identifikuoti viešąją religinio pobūdžio architektūrą.
  - Susipažinti su Habsburgų dinastijos valdytojais Valjadolidoje.
  - Sužinoti apie XVI a. kultūrinį palikimą.
  - Įgyti žinių apie istorinį laikotarpį, kai Valjadolidas buvo Ispanijos sostinė.
  - Skatinti bendradarbiavimą.
  - Vertinti ir gerbti Valjadolido kultūros paveldą.

5 Turinys

1. Mokymosi temos

- - Istorinis ir chronologinis laikotarpis.
  - Habsburgų rūmai Ispanijoje.
  - Habsburgų rūmų valdovai Valjadolidoje.
  - Valjadolidos Habsburgų rūmų kultūrinis palikimas.
  - Ispanijos Sostinė Valjadolidas.

2. Mokymosi uždaviniai

- - Išvardinkite Habsburgų dinastijos valdovus Ispanijoje.
  - Išvardinkite Habsburgų dinastijos valdovus Valjadolide.

– Pasižymėkite reprezentatyviausius rūmų pastatus.

– Nupasakokite laikotarpį, kai Valjadolidas buvo Ispanijos sostinė.

3. Skaitmeninių istorijų naudojimo siekiai

- - Suvokite kultūros paveldo išsaugojimo reikšmę.

– Pozityviai nusiteikite tyrimui ir naujiems mokymosi būdams.

– Vertinkite bendradarbiavimą.

– Mėgaukitės kultūrinėmis kelionėmis.

– Įvertinkite istorinę ir kultūrinę Valjadolido reikšmę.

6 Metodologija

Diegiama aktyvi, dinamiška ir bendradarbiavimą tarp studentų skatinanti metodika – konstruktyvizmas. Tai veiksmingas metodas, nes remiamasi ankstesnėmis žiniomis, mokymasis atitinka studentų interesus ir poreikius.

Metodologiniai principai:

Remdamiesi aktyviomis metodikomis, mokiniai tampa mokymosi proceso ašimi, o ne pasyviais informacijos gavėjais.

Konstruktyvizmas ir emocinis ugdymas yra mokymo proceso pagrindas, padedantis ugdyti besimokančiųjų intelektą. Studentai konstruoja supratimą apie pasaulį per savo patirtis ir apmąstymus (Bereiter, 1994). Mokytojas turi įsitikinti, kad mokinių turimos sampratos yra teisingos, ir remtis jomis tolesnėje veikloje (Oliver, 2000).

Pagrindinė konstruktyvizmo idėja – naujos žinios pagrįstos ankstesnio mokymosi pagrindu (Bada, 2015). Dėl šios priežasties svarbu, pasitelkus minčių šturmo metodą, patikrinti ankstesnes besimokančiųjų žinias.

Visą veiklą ir turinį svarbu pristatyti ir paaiškinti užsiėmimo pradžioje. Besimokančiuosius siūloma suskirstyti į grupes atsižvelgiant į planuojamas veiklas. Tai naudinga jų socialiniams gebėjimams.

7 Laikas

3 savaitės – 12 valandų. Padalinta taip:

- - 1 ir 2 sesijos – 2 valandos
  - 3 sesija – 3 valandos
  - 4 sesija – 2 valandos
  - 5 sesija – 3 valandos

8 Užduotys

1 SESIJA

Turimų žinių patikrinimas:

Protų šturmas. Kas yra Habsburgai? Kiek laiko jie buvo Ispanijos valdovai? Kiek jų valdė Ispaniją?

Apšilimo veikla:

Naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, pristatyti Habsburgų dinastijos valdovus.

Įvadiniai užsiėmimai:

Mokiniai ieškos informacijos apie Habsburgų valdovus.
Vėliau peržiūrės vaizdo įrašą https://youtu.be/J0iQZ9MXnOE, kuriame pateikiama informacija apie šią dinastiją.
Galiausiai jie turės sukurti vaizdo įrašą apie Habsburgus Valjadolide, bet prieš tai jiems reikės parašyti scenarijų, apimantį šiuos aspektus:
Apsibrėžti SVI temą, tikslą ir uždavinius, kurių norima pasiekti.
Nurodyti, ką, kada ir kur planuojama filmuoti.
Parašyti išsamią istoriją (taip pat ir dialogus, jeigu tokie numatomi).
Numatyti, kokius garso įrašus ketinama naudoti.
Suplanuoti trukmę.
Apgalvoti scenografiją.
Numatyti naudotinus rekvizitus.
Pagalvoti apie filmavimo priedus, kurių gali prireikti.

2 SESIJA

Turimų žinių panaudojimas:

Mokiniams bus užduodami klausimai apie praėjusią sesiją, kad prisimintų, ko joje išmoko.
Protų šturmas: kurie iš Habsburgų dinastijos valdovų gimė Valjadolide? Kurie gyveno Valjadolide? Kur buvo pakrikštytas Pilypas II? Ar Ispanijoje yra paminklų, skirtų aptariamam laikotarpiui? Ar Valjadolide yra paminklų, skirtų šiam laikotarpiui?

Įvadiniai užsiėmimai:

Peržiūrėti filmuką apie meną Ispanijoje valdant Habsburgams. https://youtu.be/M_oLpzSAjhM
Peržiūrėti filmuką apie Habsburgų istoriją Valjadolide.

https://youtu.be/FBfUU5RmJPA.

Mokytojas supažindins su kultūros paveldo rūšimis – materialiuoju, nematerialiuoju, skaitmeniniu ir gamtos.
Peržiūrėję vaizdo įrašus, mokiniai toliau rašys scenarijų savo kuriamai skaitmeninei istorijai.

3 SESIJA

Apšilimo veikla:

Peržiūrėti filmuką apie Valjadolino meną Habsburgų valdymo laikotarpiu: https://drive.google.com/file/d/1dnRs-39Q_gAZiFb-FhNWC6Vz7_rTdSxA/view?usp=sharing

Įvadiniai užsiėmimai:

Pasidalinę į grupes, moksleiviai turi sukurti 3–5 min. trukmės vaizdo įrašą apie svarbiausius XVII a. Valjadolido kultūros objektus. Tam reikia aplankyti Valjadolidą ir nufilmuoti vaizdo įrašą.

Mokytojas supažindins mokinius su vaizdo įrašo standartais:

Nefilmuokite vertikalių vaizdo įrašų (!).
Parašykite scenarijų.
Naudokite trikojį (standartinį arba pritaikytą išmaniesiems telefonams).
Nenaudokite skaitmeninio priartinimo (tai sumažins vaizdo kokybę), geriau patys priartėkite prie filmuojamo objekto.
Pasirinkite tinkamą apšvietimą (geriausias šviesos šaltinis yra saulė).
Prieš filmuodami, įkraukite fotoaparatą / išmanųjį telefoną.
Atkreipkite dėmesį į baltos ir juodos spalvos dermę, stenkitės, kad vaizdo įrašas nebūtų per šviesus ar per tamsus.
Patikrinkite vaizdo įrašymo nustatymus mobiliajame telefone. Daugeliu atvejų turėtumėte pakoreguoti skiriamąją gebą iki 1920 x 1080 pikselių (1080 p) filmuojant 25 kadrus per sekundę (fps).
Jeigu fotoaparatas ar mobilusis telefonas turi optinį vaizdo stabilizatorių, objektus pavyks nufilmuoti be nepageidaujamų virpesių ir trūkčiojimų. Tokiu atveju galima nenaudoti papildomos vaizdo stabilizavimo įrangos, pvz., Rig stabilizatoriaus.

4 SESIJA

Turimų žinių panaudojimas:

Ko išmokome iki šiol? Į šį klausimą mokiniai turi atsakyti per keletą minučių.
Protų šturmas: ar galite įvardyti keletą XVII a. Valjadolido kultūros paminklų?

Apšilimo veikla:

Ar buvo smagu filmuoti vaizdo įrašą? Ar susidūrėte su kokiomis nors problemomis? Ko išmokote užsiimdami šia veikla?
Studentai bus mokomi montuoti vaizdo įrašą, tam skiriamas laikas kompiuterių klasėje. Kadangi tai trumpas vaizdo įrašas, pakaks laiko jį suredaguoti.

5 SESIJA

Baigiamoji projekto užduotis

Besimokantieji pristatys savo vaizdo įrašus kitiems dalyviams.

9 Išvados

Šis mokomasis skyrius gali būti naudojamas bet kokio amžiaus besimokantiesiems – nuo paauglių iki suaugusiųjų.

Pagrindinis užduoties tikslas – suteikti žinių apie kultūros paveldą Valjadolide ir vaizdo įrašų panaudojimą.

$C:\Users\Ursule\Downloads\LT - fig 13.png$

Pav. 13. Trumpas gidas

Grįžti į viršų

PRIEDAS A – WAAT suinteresuotų šalių dalyvavimas

Kultūros paveldas dėl savo unikalumo turėtų būti laikomas ne tik mūsų civilizacijos praeities liudininku, bet ir gyvu elementu, skirtu įvairioms auditorijoms, naudinga priemone dalintis, pažinti skirtingas sąvokas bei vertybes. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra būtinas. WAAT projekto veiklose, vykusiose patnerių šalyse, projekto tikslinė auditorija turėjo galimybę susipažinti su veiklomis ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Susitikimų metu išbandytas gidas (kurį šiuo metu skaitote), išsiaiškinti tikrieji suinteresuotų šalių / suaugusiųjų švietėjų / GLAM institucijų (iš anglų k. galerijos, bibliotekos, archyvai, muziejai) ar paveldo specialistų poreikiai.

1 Vietos veiklos

Nuo 2021 m. vasario kiekvienoje šalyje kas mėnesį vyko vietos susitikimai (iš viso 48). Susitikimuose siekta išbandyti WAAT gidą ir suteiki dalyviams įgūdžių kurti trumpas skaitmenines istorijas, kurių pagrindinė tema – kultūros paveldas. Dėl užsitęsusios Covid-19 pandemijos daug susitikimų vyko nuotoliniu būdu. Ši sąlyga leido partneriams išbandyti nuotolinio mokymo metodus, kurie pasirodė esantys naudingi ir veiksmingi.

Vietos veiklos:

1 susitikimas – projekto pristatymas, komandos formavimas.
2 susitikimas – supažindinimas su kuriamais intelektiniais produktais.
3 susitikimas – kuriamų intelektinių produktų koncepcijos aptarimas, pasiūlymai, komentarai, kaip juos tobulinti.
4 susitikimas – filmavimo planavimas, scenarijaus aptarimas, diskusija apie numatytus filmuoti objektus.
5 ir 6 susitikimai – skaitmeninių istorijų filmavimas.
7 ir 8 susitikimai – skaitmeninių istorijų montavimas ir įkėlimas į WAAT platformą.

Kiekvieno susitikimo pabaigoje partneriai parengė apibendrintą įgytos patirties ataskaitą. Surinkus dalyvių atsiliepimus, įvertinta veiklų kokybė, stipriosios bei silpnosios pusės.

2 Suinteresuotų šalių įsitraukimas

Kiekvienas WAAT partneris įtraukė šių tikslinių grupių atstovus:

suaugusiųjų švietėjus,
GLAM įstaigų darbuotojus,
laisvai samdomus darbuotojus iš kultūros paveldo sektoriaus,
jaunus specialistus iš kultūros paveldo sektoriaus,
studentus,
institucijų ir organizacijų, dirbančių su kultūros paveldu susijusiose srityse, darbuotojus,
besimokančius suaugusiuosius (trečiojo amžiaus universiteto studentus, suaugusiųjų mokymo centrų studentus, NVO atstovus ir kt.),

Iš viso veiklose dalyvavo per 150 dalyvių. Partneriai pasirinko juos, atsižvelgdami į savo organizacijos pobūdį ir konkrečią situaciją. Kultūros paveldo sektoriuje veikiančios organizacijos įtraukė savo lankytojus ir vartotojus. Kitos kreipėsi į suaugusiųjų švietimo institucijas ir kt. Visiems WAAT projekto partneriams pirmasis susitikimas buvo itin svarbus, siekiant ne tik pristatyti projektą, bet ir suprasti specialistų, dirbančių paveldo srityje, poreikius. Vietos veiklos WAAT projektui taip pat buvo labai reikšmingos, nes jų metu dalytasi patirtimi ir žiniomis. Atsiliepimai parodė, kad šie susitikimai dalyviams padėjo suvokti, jog norint sukurti aukštos kokybės trumpus vaizdo įrašus, nebūtina turėti specifinių filmavimo žinių ar specialios įrangos. Pritaikius WAAT gidą, net mobiliuoju telefonu ar planšetinio kompiuterio kamera galima sukurti kokybiškus trumpus mokomuosius skaitmeninius vaizdo įrašus ir įkelti juos į WAAT skaitmeninę platformą.

Siekdami užtikrinti aktyvų įsitraukimą, partneriai organizavo įdomias interaktyvias veiklas kultūros paveldo tema. Nuotoliniams susitikimams organizuoti buvo naudojami keli bendradarbiavimo įrankiai:

„Basecamp“ – internetinė projektų valdymo programa, pasiekiama ir mobiliuoju telefonu. Milijonai profesionalų visame pasaulyje yra įvertinę šios programos paprastumą. Tai projektų valdymo ir komandinio bendradarbiavimo įrankis. https://basecamp.com/
„Miro Board“ – interaktyvi platforma, padedanti efektyviai bendradarbiauti nuotoliniu būdu dirbančioms komandoms. Idealiai tinka minčių šturmui ir minčių žemėlapiams sudaryti, supaprastinti komandų darbą, tvarkyti projektų apžvalgas ir kt. https://miro.com/
„Google Drive“ – debesies saugykla, leidžianti įkelti failus į internetą ir dalytis jais su kitais. https://www.google.com/intl/it_it/drive/
„Zoom“ – internetinių susitikimų ir vaizdo konferencijų platforma. https://zoom.us/

Susitikimai buvo svarbūs renkantis filmavimui kultūros paveldą (materialųjį, nematerialųjį, skaitmeninį ar gamtos). Dalyvių pasirinkimai leido identifikuoti, kokį vaidmenį kultūros paveldas atlieka jų profesiniame ir socialiniame gyvenime. Buvo įdomu stebėti, kaip stipriai žmonių sąmonėje įsišaknijusios tradicijos, kaip jiems svarbu perteikti teritorines žinias bei sunkiai apčiuopiamą savitumą. Sukurti vaizdo įrašai apima įvairias sritis – nuo kulinarinių tradicijų ir gražių kraštovaizdžių iki istorinių rekonstrukcijų bei amatininkystės. Dalyviai buvo skatinami pasirinkti paveldo aspektą, kuris išskiria jų gyvenamąją vietovę, lemia jos unikalumą. Pasitelkę WAAT platform, ne tik projekto dalyviai, bet ir visi norintys gali mėgautis vaizdo įrašais, mokytis iš jų ir kurti naujus, turtinančius bei plečiančius platformą. Susitikimų metu dalyviai įsitikino, kad kultūros paveldas yra vertinga priemonė dalytis įspūdžiais bei patirtimi. Tai liudija surinkti atsiliepimai:

„Mane domina projektas, nes esu tikras, kad sužinosiu, kaip efektyviai viešinti paveldą, esantį mano gyvenamojoje vietoje. Taip pat turėsiu galimybę mokytis iš žmonių, kurie yra kultūros paveldo srities ekspertai.“

„Labai svarbus emocinis ryšys su objektu. Informacija apie jį yra reikšminga, tačiau dar svarbiau, kokius jausmus patiria asmuo.“

„Manau, kad WAAT projektas išskirtinis tuo, kad pagrindinė tema yra žmonių istorijos ir jų ryšys su paveldu. Koks žmogaus ryšys su objektu, kodėl jie mano, kad šios istorijos turi būti papasakotos? Kiekvieno istorija – tai jų pačių ryšys su paveldu, unikali patirtis, verta būti viešinama tokioje platformoje.“

„Man svarbiausia, kad būtų galimybė mokytis vietos susitikimuose, o įgytas žinias galėčiau pritaikyti praktikoje. Ir jei ką nors pamirštu, skaitydamas gidą, galiu bet kada prisiminti.“

„Prieinamas visiems besidomintiems. Nereikia jokių specialių įgūdžių ar sudėtingos įrangos!“

3 Bendros patirtys

Vietos susitikimų metu įgyta patirtis buvo labai reikšminga, dalyvių įsitraukimas – džiuginantis. Veikla buvo skirta ne tik mokymams, bet ir patirčių bei žinių dalijimuisi, keitimuisi. Per susitikimus vietos ir tarptautiniame lygmenyse buvo sukurtos darbo grupės. Susitikimų rezultatas – sukurti skaitmeniniai vaizdo įrašai, patalpinti WAAT platformoje https://waatproject.eu/. Po vietos susitikimų iš dalyvių atsiliepimų ir vertinimų galėjome detalizuoti įgytą patirtį.

Sukurti intelektiniai produktai – gidas edukatoriams ir WAAT skaitmeninė platforma – skirti ne tik suaugusiems besimokantiems, bet ir paveldo specialistams bei entuziastams. Gidas įkvėpė dalyvius stebėti ir vertinti paveldą kitaip – dinamiškai. Siekta, kad gido naudotojas, vėliau kurdamas skaitmenines istorijas, daugiau dėmesio skirtų aplinkybėms, o ne faktams. Dalyviai pabrėžė, kad turima patirtis ir žinios padėjo kuriant istorijas. WAAT projektas ne tik praplėtė jų suvokimą apie kultūros paveldą, bet ir suteikė galimybę praktiškai prisidėti prie jo išsaugojimo kuriant skaitmenines vaizdo istorijas.

4 Išvados

Vietinės veiklos parodė, kokį vaidmenį paveldas vaidina ir turėtų vaidinti visuomenėje. Supratimas, kad paveldas gali būti naudojamas kaip priemonė žmonėms ugdyti ir įgūdžiams perduoti, vis dar per mažai išvystytas. Vadovaujantis WAAT gidu, galima lavinti tokius įgūdžius kaip idėjų generavimas, informacijos rinkimas ir sisteminimas, filmavimas, vaizdo įrašų montavimas ir įkėlimas į platformą.

Vietos veiklų dalyviai įvertino pateiktą gidą kaip aiškų, išsamų, įdomų ir vertingą, o WAAT platformą – kaip lengvai naudojamą, įtraukiančią ir patrauklią. Kartu su projekto partneriais įgyvendindami gyvas veiklas, rodė didelį susidomėjimą projekto temomis ir rezultatais. Dalyviai noriai įsitraukė ir svariai prisidėjo prie paveldo ir WAAT projekto sklaidos. Jie yra motyvuoti kurti medžiagą, naudojamą ugdymo srityje. Svarbus, išsiskiriantis elementas yra jų susidomėjimas vaizdo įrašų pasitelkimu paveldo viešinimui ir sukurtos medžiagos naudojimu ateityje. Projektas yra itin tvarus, nes suinteresuotosios šalys teigė, kad įgytus įgūdžius pritaikys kasdienėje darbinėje veikloje, perduos juos besimokantiems. Kultūros paveldo ir švietimo derinys turėtų būti vis labiau skatinamas bei taikomas bet kokioje socialinėje aplinkoje.

Tikimės, kad šis gidas ir WAAT platforma padės toliau gilinti žinias ir didins Europos kultūros paveldo svarbos suvokimą.

Grįžti į viršų

PRIEDAS B – Gerosios praktikos pavyzdžiai

Įžanga

Toliau pateikiama dešimt geriausios praktikos pavyzdžių, parodančių, kaip skaitmeninis istorijų pasakojimas buvo sėkmingai pritaikytas švietimo ir/arba kultūros paveldo srityje Austrijoje, Kroatijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir visoje Europoje.

Gerosios praktikos pavyzdžiai pateikiami pagal jų pavadinimus, nurodoma sritis, autoriai, vieta, parengimo metai, kalba, vaizdo įrašų trukmė, trumpi aprašymai ir nuorodos. Jie surūšiuoti pagal partnerių organizacijas, parengusias gerosios praktikos pavyzdžius.

Pavyzdžių turinys labai įvairus ir pateikia daugybę būdų, kaip pritaikyti skaitmeninį istorijų pasakojimą kultūros paveldui (materialiajam ir nematerialiajam) pristatyti, taip pat – naudoti formaliajame ir neformaliajame švietime. Kitos aptariamos temos yra socialinė įtrauktis, mokslinis paveldas ir ekologija. Pateiktuose pavyzdžiuose taikomos skirtingos priemonės, kurios varijuoja nuo pavienių vaizdo įrašų iki ekskursijų ir internetinių platformų.

CEA Olmedo, Ispanija: Mokymas ir mokymasis naudojant gyvąjį paveldą

Sritis	Kultūros paveldas, vidurinis ugdymas
Autoriai, vieta	Colexio Eduardo Pondal, Darbo, Ispanija
Parengimo metai	2018
Kalbos	Ispanų su anglų kalbos subtitrais
Trukmė	4.50 min.
Trumpas aprašymas	Šiame vaizdo įraše pasakojama apie kaimo, kurio pavadinimas Cangas, tradiciją. Vaizdo įrašas sukurtas pagal vieną tipišką karnavalo „O Merdeiro“ personažą. Mokinė, padedama mokytojų, apžvelgia savo kaimo nematerialųjį kultūros paveldą. Šis vaizdo įrašas buvo sukurtas padedant UNESCO ir Europos Komisijai.
Nuorodos	https://www.youtube.com/watch?v=R27bWHxuXa0

EGIna, Italija: Pasaulinio pilietiškumo ugdymo skatinimas naudojant skaitmeninį istorijų pasakojimą – projektas BRIGHTS

Sritis	Socialinė įtrauktis, formalusis ir neformalusis ugdymas
Autoriai, vieta	Partnerių komandą sudarė 7 organizacijos, atstovaujančios 4 ES šalims (Belgijai, Kroatijai, Graikijai ir Italijai): ALL DIGITAL, Maks vzw, Foligno studijų centras (CSF), Guglielmo Marconi universitetas (USGM), Graikijos atvirasis universitetas, DAISSy tyrimų grupė, Rijekos techninės kultūros centras (CTC Rijeka), Graikijos informatikos profesionalų draugija (HePIS)
Parengimo metai	2016
Kalbos	Anglų, italų, kroatų ir graikų
Trukmė	2.00 min.
Trumpas aprašymas	Projekto tikslas – skatinti pasaulinio pilietiškumo ugdymą formaliojo ir neformaliojo ugdymo kontekste, pasitelkiant skaitmeninių istorijų pasakojimų metodus, o tai lemia labiau socialiai įtraukią švietimo ir mokymo politiką bei praktiką Europoje. Taip pat buvo sukurta Europos internetinė pasaulinio pilietiškumo ugdymo bendruomenė, galinti palaikyti projekto rezultatus ir sustiprinti jų poveikį. BRIGHTS mokymo programa, skirta teikti informaciją apie mišrųjį kursą „Globaliojo pilietiškumo ugdymas pasitelkiant skaitmeninį istorijų pasakojimą“, projekto pradžioje buvo parengta visomis projekto partnerių kalbomis. Pirmajame bandomajame etape daugiau nei 1200 vidurinių mokyklų mokytojų ir jaunimo darbuotojų iš dalyvaujančių šalių užsiregistravo BRIGHTS MOOC „Globalinio pilietiškumo ugdymas per skaitmeninį istorijų pasakojimą“ ir 500 iš jų jį baigė. Antrajame bandomajame etape daugiau nei 100 mokytojų ir jaunimo darbuotojų buvo sėkmingai apmokyti per tiesioginius seminarus. Vėliau jie taikė BRIGHTS metodiką dirbdami su jaunimu (13–19 metų amžiaus) mokyklose ir nepalankioje padėtyje esančių vietovių neformaliajame ugdyme. Daugiau nei 1200 jaunuolių ugdėsi skaitmenines, socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas kurdami skaitmenines istorijas (pagamintos 473 skaitmeninės istorijos!). Jie taip pat parengė BRIGHTS informacinį rinkinį apie pasaulinio pilietiškumo ugdymą politikos formuotojams. Skaitmeniniuose pasakojimuose pagrindinis dėmesys skiriamas pasaulinio pilietiškumo ugdymo temoms, tokioms kaip tvarus vystymasis ir gyvenimo būdas, socialinė įtrauktis ir kultūrinė įvairovė, lyčių lygybė, taika ir žmogaus teisės, aktyvus pilietiškumas ir demokratija.
Nuorodos	https://www.youtube.com/playlist?list=PL4kJ_uxGYkvGFqzmJGKEyZ9j_QtXcLdsF (Belgija) https://www.youtube.com/playlist?list=PL4kJ_uxGYkvGB9-Qu8U-mLLJBhhLl2HX6 (Kroatija) https://www.youtube.com/playlist?list=PL4kJ_uxGYkvHl2ves4AuMhI6HkPqWZP8c (Graikija) http://www.brights-project.eu/en/

EGIna, Italija: Skaitmeninis sveikinimas trečiųjų šalių piliečiams

Sritis	Socialinė įtrauktis (migrantų ir pabėgėlių)
Autoriai, vieta	Partnerių komandą sudarė 7 organizacijos, atstovaujančios 4 ES šalims (Belgijai, Kroatijai, Graikijai ir Italijai): ALL DIGITAL, Media Actie Kuregem Stad, IASIS, Stiftung Digitale Chancen, Fondazione Mondo Digitale, Colectic (formerly Associacio per a Joves Teb), Centro Studi Citta di Foligno Associazione
Parengimo metai	2019
Kalbos	Anglų
Trukmė	1.30–2.00 min.
Trumpas aprašymas	Projekto „Welcome Program“ tikslas – keistis gerąja patirtimi tarp organizacijų, kurios specializuojasi socialiai nuskriaustų grupių skaitmeninėje įtrauktyje, ir sukurti bei išbandyti inovatyvią trečiųjų šalių piliečių socialinės įtraukties į švietimo ir socialinę veiklą, kultūrinį gyvenimą, savanorystę bei skaitmeninės kūrybos veiklą metodiką. Šiuo tikslu buvo sukurta kūrybinių IT dirbtuvių programa, apimanti metodiką ir mokymo medžiagą, paremtą gerąja partnerių ir kitų šalių patirtimi. Vėliau partnerių organizacijų instruktoriai buvo apmokyti naudoti programą ir jos medžiagą bandomuosiuose projektuose. Šie instruktoriai turėjo du bandomuosius projektus. Jų metu programoje dalyvavo trečiųjų šalių piliečiai nuo 16 iki 30 metų, kurie kūrybinėse IT dirbtuvėse tobulino savo IT, kalbinius ir bendruosius įgūdžius. Jaunieji dalyviai sukūrė skaitmenines istorijas, atsispindinčias jų patirtį programos metu. Jie juos naudojo tam, kad: pasiektų iš viso 1000 bendraamžių ir paskatintų juos savanoriauti arba dalyvauti edukacinėje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje; pasiektų iš viso 500 pagrindinių švietimo, socialinių ir kultūros organizacijų suinteresuotųjų šalių, siekdami didinti informuotumą apie būtinybę į savo veiklas įtraukti kuo daugiau trečiųjų šalių piliečių. „Digital Welcome“ sukūrė mokymo programą, apjungiančią skirtingus IT įgūdžius, pritaikytus migrantų ir pabėgėlių poreikiams. Programa skirta jauniems pabėgėliams ar prieglobsčio prašytojams, norintiems patobulinti kalbos ir skaitmeninius įgūdžius. Mokymas trunka 60 valandų ir susideda iš 4 modulių: Įvadas į kodavimą Skaitmeninis istorijų pasakojimas Skaitmeninė žurnalistika Bendrieji ir komunikacijos įgūdžiai Dalyviai taip pat išmoksta organizuoti seminarus šiomis temomis. Kursų pabaigoje jie organizuoja IT seminarus vietos žmonėms ar kitiems pabėgėliams.
Nuorodos	https://www.youtube.com/channel/UC_QwcaojJv6Rhq7Gm_7q0lg/videos https://digitalwelcome.eu/

ICARUS Hvratska, Kroatija: Garnyras – muziejaus veiklos populiarinimas

Sritis	Muziejai, krašto istorija
Autoriai, vieta	Tina Širec Džodan ir Dunja Martić Štefan / Istrijos archeologijos muziejus, Kroatija
Parengimo metai	2020–2021
Kalbos	Kroatų
Trukmė	2.00 – 7.00 min.
Trumpas aprašymas	Dviejų muziejaus kuratorių parengtų trumpų vaizdo įrašų serija, kuri buvo kuriama kas savaitę fiksuojant muziejaus veiklą, taip siekiant pristatyti ją plačiajai auditorijai. Įvairios temos leidžia apžvelgti tiek parodas, tiek veiklos užkulisius. Vaizdo įrašus galima rasti muziejaus „Facebook“ puslapyje, „Instagram“ ir „YouTube“ kanale.
Nuorodos	https://www.facebook.com/watch/411544288891071/295585731447184

ICARUS Hvratska, Kroatija: Nematerialusis kultūros paveldas Slavonijos regione

Sritis	Nematerialusis paveldas, vidurinis ugdymas
Autoriai, vieta	Slavonski Brodo technikos mokyklos (vidurinė mokykla) studentai ir profesoriai / Slavonski Brodas, Kroatija
Parengimo metai	2020–2021
Kalba	Kroatų
Trukmė	7.45 min.
Trumpas aprašymas	Vykdydami mokyklos projektą „Goo Be Cool“, per kultūrai skirtą savaitę trečių klasių mokiniai pristatė nematerialųjį Slavonijos kultūros paveldą. Užsiėmimų tikslas buvo supažindinti su Slavonijos įvairove ir turtingumu, pristatant jos kultūros vertybes, tokias kaip Bečar, dainuojant vestuvines dainas, grojant tambūrinu ir kuriant tradicines moterų šukuosenas. Užsiėmimus parengė profesoriai Vjeka Skutari ir Ena Javor.
Nuorodos	https://www.youtube.com/watch?v=iFkWE3_ocjo

MERIG, Austrija: Alena ir jos gyvojo paveldo istorija

Sritis	Nematerialusis kultūros paveldas
Autoriai, vieta	UNESCO jaunimo forumas 2017, Malaizija
Parengimo metai	2018
Kalba	Anglų su prancūzų kalbos subtitrais
Trukmė	2.06 min.
Trumpas aprašymas	Bendradarbiaujant su dešimtojo UNESCO jaunimo forumo (2017 10 25–26) dalyviais, pagal UNESCO 2003 m. konvenciją dėl nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos buvo sukurtos garso ir vaizdo istorijos, siekiant pabrėžti svarbų jaunimo vaidmenį saugant gyvąjį paveldą. Šiame gerosios praktikos pavyzdyje pasakojama asmeninė Alenos iš Malaizijos istorija. Ji yra muzikantė, vizualiojo meno kūrėja ir pedagogė. Alena yra viena iš nedaugelio moterų, grojančių sapé – tradiciniu Borneo liutnios instrumentu, kurį anksčiau moterims net liesti buvo tabu. Alena, turinti Kalabitų šaknų, dalijasi savo istorijomis ir įkvepia jaunus žmones saugoti nematerialųjį kultūros paveldą.
Nuorodos	https://www.youtube.com/watch?v=PbMEnXGDdPA

MERIG, Austrija: Susipažinkite su Naomi – neformaliojo mokymosi galia

Sritis	Neformalusis ugdymas
Autoriai, vieta	SySTEM 2020 (koordinuojama Dublino mokslo galerijos), bendradarbiaujant su Ars Electronica, Austrija, filmuota Austrijoje
Parengimo metai	2021
Kalba	Anglų su vokiečių kalbos subtitrais
Trukmė	4.34 min.
Trumpas aprašymas	Skaitmenine istorija siekiama pabrėžti, kokią įtaką gali turėti neformaliojo mokymosi organizacijos susidomėjimui gamtos mokslais. Jau kelerius metus „SySTEM 2020“ tyrinėja gamtos mokslų mokymo(si) galimybes ir pastebi, kad Europoje vyrauja neformaliojo ugdymo sistema, skatinanti gamtos mokslų mokytis už klasės ribų. „Susipažinkite su Naomi“ yra galutinis „SysTEM 2020“ vaizdo įrašas, kuriame pasaulis tyrinėjamas per jauno besimokančiojo, sunkiai užmezgančio ryšį su mokslu, objektyvą. Naomi pradeda suprasti, kad mokslas yra visur aplink ją. Vaizdo įrašas sukurtas taip, kad pritrauktų žiūrovą, naudojant iškirptas nuotraukas, animaciją, jaunimui pritaikytą kalbą ir profesionalius filmavimo metodus.
Nuorodos	https://system2020.education/meet-naomi/

PLUNGĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA, Lietuva: Pasaulinio pilietiškumo ugdymo skatinimas naudojant skaitmeninį pasakojimą – Plungės išmanusis parkas

Sritis	Neformalusis ugdymas, ekologija, kultūros paveldas
Autoriai, vieta	Plungės viešoji biblioteka, Lietuva
Parengimo metai	2016
Kalba	Lietuvių, anglų
Trukmė	Įvairi
Trumpas aprašymas	Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas su restauruotu XIX a. vid. laikrodžio mechanizmu. Pastatas, esantis miesto parke, yra kunigaikščio Mykolo Oginskio ansamblio dalis. Biblioteka teikia naudingas tradicines paslaugas bet kokio amžiaus žmonėms ir skatina meilę skaitymui bei mokymuisi visą gyvenimą. Kartu bibliotekos vieta įpareigoja įstaigą siūlyti naujovių, susijusių su turizmu ir kt. Todėl 2015 m. biblioteka įgyvendino projektą „Plungės išmanusis parkas“. Projekto metu sukurta virtuali edukacinė-pažintinė programa – internetinis puslapis, kuris tinka tiek mobiliesiems įrenginiams, tiek planšetiniams kompiuteriams. Programoje yra trys virtualios ekskursijos po parką: gyvūnijos, augalijos ir kultūros objektų. Virtualioje programoje pristatomi 87 objektai, dauguma jų anksčiau niekur nebuvo pažymėti. Visame parke išdėstyti QR kodai ant skirtingų objektų. Taip pat integruota virtuali ekskursija po parką. Pateikiama informacija ir apie išnykusius Plungės parko objektus. Novatoriškai pristatant esamus ir buvusius objektus, vietos gyventojai ir svečiai supažindinami su juos supančia aplinka. Pastebėję, kad projektas aktualus ir juo domisi įvairios amžiaus grupės, nusprendėme Plungės išmanųjį parką bei bibliotekos veiklą plėtoti pritaikydami naujus inovatyvius sprendimus. Ištyrę bibliotekos lankytojų poreikius, programą praplėtėme virtualiomis ekskursijomis, dviem skirtingomis hologramomis, VR, augalų muzikos klausymosi įrenginiais, kurie patrauklūs ir vietiniams, ir turistams. Nominuoti projektai: 1. „Sėkmingiausias turizmo produktas 2016 m.“ Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos. 2. Kasmetiniai apdovanojimai ir CSS programos apdovanojimai „Dienos interneto dizainas“. 3. EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimas (2017 m.).
Nuorodos	Plungės išmaniojo parko programa: https://plungesparkas.lt/en Holograma: https://www.youtube.com/watch?v=8WEWl9zWOb4 Holograma II: https://www.youtube.com/watch?v=_n6oGoGErSI  VR oranžerija: https://www.youtube.com/watch?v=Wy7s0LeaXbQ&t=46s Augalų muzika: https://www.youtube.com/watch?v=Gj_aa03F9BA

QUIOSQ, Nyderlandai: Eise Eisinga planetariumas Franekeryje

Sritis	Mokslinis paveldas, ekskursijos
Autoriai, vieta	Eise Eisinga planetariumas, Nyderlandai
Parengimo metai	2014
Kalba	Olandų
Trukmė	8.25 min.
Trumpas aprašymas	Šis vaizdo įrašas nukelia į Eise Eisinga planetariumą. Ant gražaus namo, esančio prie kanalo Franekeryje, svetainės lubų pakabintas seniausias vis dar veikiantis planetariumas pasaulyje. Šį tiksliai judantį saulės sistemos modelį 1774–1781 m. pastatė fryzų vilnos šukuotoja Eise Eisinga. Be planetariumo kambario, planetariumas siūlo nuostabią astronominių instrumentų kolekciją ir šiuolaikinę parodą apie Saulės sistemą ir visatą. Kitos nuolatinės muziejaus dalys yra buvusi Eise Eisinga vilnos šukavimo įstaiga ir gausi istorinių astronominių instrumentų kolekcija. Taip pat pristatoma šiuolaikinė astronomija. Filmų salėje rodomi nenutrūkstami dokumentiniai filmai. Patyrinėkite, kaip Eisinga gyveno istoriniame name, ir skaitmeniniu būdu naršykite nuostabius Eisinga matematinius bei astronominius rankraščius! Nuo 2016 m. veikia interaktyvi nuolatinė visuomenei atvira paroda „De Ruimte“ („Erdvė“).
Nuorodos	https://www.youtube.com/watch?v=CFd2qAfBYYo&ab_channel= FreezingHotspots

QUIOSQ, Nyderlandai: Nuo okupuoto iki užteršto – šimtmečio žvilgsnis į pasaulinę krizę

Sritis	Internetinė platforma, skaitmeninis paveldas, multimedijos projektas
Autoriai, vieta	Flamandų ir olandų kultūros ir debatų namai deBuren, Belgija/Nyderlandai
Parengimo metai	2020
Kalba	Olandų
Trukmė	Įvairi
Trumpas aprašymas	Reaguodami į pirmąsias priemones prieš koronaviruso plitimą Belgijoje, flamandų ir olandų kultūros bei debatų namai deBuren sukūrė internetinę platformą, kurioje skelbiama, kaip menininkai vertina Paulo van Ostaijeno rinkinį „Bezette Stad“ ir situaciją, susiklosčiusią koronaviruso krizės metu. Skaitmeninis miestas buvo taikliai pavadintas „De Besmette Stad“ (Užterštas miestas) ir išaugo į projektą, kuris vis dar vystomas, todėl sunku, bet kartu įdomu numatyti, kokį poveikį jis turės darbuotojams, menininkams, auditorijai ateityje. Iš šios iniciatyvos atsirado ir daugiau projektų. Vienas iš jų – pasivaikščiojimas Antverpeno vietomis, apie kurias rašė Paulas van Ostaijenas, iš pradžių skirtas įkvėpti menininkus, dirbusius prie kai kurių van Ostaijeno darbų versijų, tačiau vėliau tapęs prieinamu visiems. DeBuren pranešė, kad visų tipų mokyklų mokytojai mielai tuo naudojosi pamokose, ir pažymėjo projekto sukurtos medžiagos prieinamumo svarbą.
Nuorodos	https://deburen.eu/besmette-stad

https://waatproject.eu

Projekto koordinatorius

Plungės viešoji biblioteka (Lietuva)

https://www.plunge.rvb.lt

Projekto partneriai

Daugiafunkcinis Europos tyrimų centras, Gracas (Austrija)

https://merig.eu

ICARUS Hrvatska (Kroatija)

https://www.icarushrvatska.hr

EGInA SRL (Italija)

https://www.egina.eu

Quiosq (Nyderlandai)

https://quiosq.eu

Olmedo miesto suaugusiųjų švietimo centras (Ispanija)

http://cepaolmedo.centros.educa.jcyl.es

Ein Bild, das Text enthält.

Automatisch generierte Beschreibung

Patarimai iš leidinio „Vaizdo įrašas“, kurį parašė Igoris Crnkovičius ir Marinas Lukanovičius (2013; leidėjas: Grafička škola u Zagrebu). ↑
Bill Nichols, Introduction to Documentary. Bloomington: Indiana University Press, 2001 ↑

Grįžti į viršų